Tyrimas, kuris pokyčius parodys dar neatsiradus pirmiesiems ligos simptomams - Affidea Lietuva

October 16, 2018

Tyrimas, kuris pokyčius parodys dar neatsiradus pirmiesiems ligos simptomams

Šiuolaikinėje medicinoje praktiškai visiems tyrimams keliamas vienas pagrindinis tikslas – nustatyti patologiją kaip įmanoma anksčiau, kad sergančiam asmeniui būtų galima laiku skirti efektyvų gydymą. Vienas tokių tyrimų – biocheminis sąnario kremzlės žymėjimas (angl. T2 mapping), atliekamas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo metu – parodo ypač ankstyvus pokyčius kelio sąnario kremzlėje. Apie šio tyrimo galimybes diskutuojame su mūsų gydytoju radiologu dr. Andriumi Brazaičiu.

– Apie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, ko gero, daugelis jau yra girdėję. Tačiau tyrimas, apie kurį diskutuojame šiandien – biocheminis sąnario kremzlės žymėjimas – nemažai kam dar gali kelti daug klausimų ir labiau asocijuotis su laboratoriniais, ne diagnostiniais, tyrimais. Gal galite plačiau papasakoti, kas tai per tyrimas?

– Biocheminis sąnario kremzlės žymėjimas, kuris kitaip vadinamas magnetinio rezonanso T2 relaksacijos laiko žemėlapiu (toliau – T2 mapping), yra neinvazinis tyrimo metodas, kuris leidžia diagnozuoti ankstyvą sąnario kremzlės pažeidimą bei įvertinti kremzlės biocheminės sandaros pakitimus. Šis tyrimo metodas gali būti kliniškai naudingas nustatant ankstyvą osteoartrozės stadiją iki klinikinių simptomų pradžios, planuojant operacinį gydymą ir vertinant gydymo rezultatus. T2 mapping galima atlikti bet kuriam kremzle padengtam sąnariui, tačiau šiuo metu dažniausiai atliekami kelio sąnario MR T2 relaksacijos laiko žemėlapio tyrimai.

– Atliekant įprastinį MRT tyrimą, gydytojas radiologas žvelgia į anatominę tam tikro organo struktūrą ir atsiradusius morfologinius pokyčius. O kaip yra šio tyrimo metu? Kuo toks kelio sąnario tyrimas skiriasi nuo įprastinio MRT tyrimo?

– Atliekant tokį tyrimą, sekos yra apdorojamos specialiomis programomis, o vaizdai pateikiami spalvotomis anatominėmis diagramomis (skirtinga spalva atspindi skirtiną T2 relaksacijos laiką). Šio tyrimo metu matuojamas vandens kiekis kremzlėje, taip pat yra galimybė netiesiogiai įvertinti kolageno kiekį bei jo skaidulų išsidėstymą kremzlėje. Tai ypač svarbu ankstyvajai osteoartrozės diagnostikai. Sveikoje kremzlėje kolageno skaidulos sulaiko vandens molekules, tad T2 relaksacijos laikas yra gerokai trumpesnis. Tuo tarpu, esant net ir pačioms ankstyviausios osteoartrozės stadijoms (kai morfologinio kremzlės pažeidimo nėra galimybės pastebėti), kinta kolageno skaidulų išsidėstymas, kolagenas tampa pralaidus vandeniui ir ilgėja T2 relaksacijos laikas.

Tuo atveju, kai T2 relaksacijos laikas visuose kremzlės sluoksniuose yra vienodas, stebima situacija, kai išnyksta kremzlės sluoksniuotumas. Tai – ankstyvoji kremzlės degeneracija, kurios įprastuose radiologiniuose tyrimuose įvertinti nėra galimybės. Tai gi, esminiu MR T2 relaksacijos laiko žemėlapio privalumu ir yra ankstyva kremzlės pažeidimo diagnostika, kuomet registruojami vandens ir baltymų pokyčiai kremzlėje, tačiau kremzlės morfologija dar nėra pažeista.

– Ar be jūsų minėto tyrimo yra kitų, alternatyvių tyrimų tokiai ankstyvajai kelio sąnario kremzlės diagnostikai?

– Morfologinę kremzlės struktūrą galima įvertinti atliekant įprastinius MRT,  magnetinio rezonanso artrografijos ar kompiuterinės tomografijos artrografijos tyrimus. Tačiau tikslinga žinoti, kad morfologiniai kremzlės pokyčiai įvyksta gerokai vėliau – pirmiausia keičiasi kremzlės cheminė sandara, kurią ir galima įvertinti atliekant MR T2 relaksacijos laiko žemėlapį. Įprastai kremzlės būna sudarytos iš trijų savitų elementų – vandens (75 proc.), kolageno (20 proc.) ir GAG glutamino (5 proc.), ir MR T2 relaksacijos tyrimo metu, kaip jau ir buvo minėta, galima ypač anksti įvertinti, kokia yra šių elementų proporcija sąnario struktūroje.

– Regis, kad toks tyrimas galėtų būti naudingas visiems, kurie apie organizme vykstančius pokyčius norėtų sužinoti kuo anksčiau. Tačiau galbūt yra konkreti asmenų grupė, kuri pirmiausia turėtų apsvarstyti apie galimybę atlikti būtent šį diagnostinį tyrimą?

– Vienareikšmiško atsakymo, kas pirmiausia turėtų susimąstyti apie tokį tyrimą – nėra. Ko gero, toks tyrimas pravartus būtų visiems – tiek aktyvų gyvenimo būdą propaguojantiems, laisvalaikiu mėgėjiškai ar profesionaliai sportuojantiems asmenims, tiek ir fiziškai mažiau aktyviems žmonėms, kadangi fizinis neveiklumas gali tapti pagrindine priežastimi sąnario kremzlės nykimui. Šis tyrimas – puiki diagnostinė priemonė sužinoti itin ankstyvus pokyčius organizme ir, skyrus tinkamą gydymą, užkirsti kelią tolesniam jų progresavimui ir taip išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų. Be to, apie galimybę tokį tyrimą atlikti pacientams turėtų apsvarstyti ir gydytojai ortopedai traumatologai, reumatologai, sporto medicinos gydytojai bei kineziterapeutai.

– Dėkojame už pokalbį!