Ergoterapija (gr. Ergon – darbas, terapija – gydymas) – pacientų galimybių atstatymas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla, siekiant padėti pacientams savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius, bei visuomenės nustatytus reikalavimus. Pagrindinis ergoterapijos tikslas – paciento mokymas atlikti veiklą, užduotis ir vaidmenis siekiant užtikrinti produktyvų gyvenimą, savęs bei aplinkos kontrolę. Kitaip tariant, ergoterapija – paruošimas kasdieniam gyvenimui, darbui, laisvalaikiui ir integracijai į visuomenę.
Ergoterapija taikoma įvairaus amžiaus pacientams esant judamojo atramos aparato pažeidimams, kartu esant sąnarių sustingimui ir kontraktūroms, randams, raumenų susilpnėjimui (hipotrofijai ar atrofijai), sumažėjus jėgai, sergant nervų, psichikos ligomis, paralyžiui. Dažniausiai ergoterapija yra skiriama pacientams po galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, po nugaros smegenų pažeidimų, po galvos smegenų traumų, galūnių traumų, lūžių.
Ergoterapeutas betarpiškai bendraudamas su pacientu bei jo artimaisiais, kasdien po kelis kartus atlikdamas savo procedūras padeda jam pasijusti savarankiškesniam kasdienėje veikloje, susigrąžinti prieš ligą turėtus darbinius įgūdžius. Esant reikalui apmoko naujos profesijos įgūdžių. Ergoterapijos procedūros būna tiek individualios, tiek grupinės. Jos padeda ligoniui atitrūkti nuo slegiančių minčių apie ligą, negalią, įgyti pasitikėjimo savimi.
Ergoterapijos taikymo laipsniškumą galima suskirstyti į keturias stadijas:
- Parengiamieji metodai – tai įvairūs pratimai, siekiant užtikrinti kūno padėtį, judesių amplitudę, stimuliuoti jutimus, įtvarų taikymas, kontraktūrų profilaktika ir kt.
- Įgalinanti veikla – gebėjimų skatinimas, siekiant atlikti tikslingą veiklą: pvz.: įvairių kaladėlių, kūgių dėliojimas, naudojimosi rūbų užtrauktukais, stalo įrankiais ugdymas bei suvokimo – motorikos įgūdžius tobulinantys pratimai. Jie neatrodo labai reikšmingi žmonėms, kad stimuliuotų didesnį susidomėjimą ar motyvaciją tikslingai veiklai, tačiau gali būti reikalingi treniruoti pacientų sensomotorikos, suvokimo ir pažintines funkcijas.
- Tikslinga veikla – tai kasdienio gyvenimo užduotys, pvz.: valgymas, grąžinimasis, rengimasis, judėjimas, darbinė veikla ir laisvalaikio užsiėmimai. Ergoterapeutai, taikydami tikslingą veiklą, moko pacientus valgyti, apsirengti ir kitų veiklų tada, kai jiems to reikia, kai iškyla tokia būtinybė. Svarbu ne tik išmokyti pasirūpinti savimi, tačiau ir įgyti pasitikėjimo bei jausti pilnatvę.
- Užsiėmimai – ši stadija taikoma gyvenamojoje ar darbo aplinkoje po to, kai buvo sėkmingai atlikti pritaikytoje aplinkoje, reabilitacijos įstaigoje.