Nereguliarios mėnesinės paauglystėje – kada verta susirūpinti?

Paauglystė – tai intensyvių pokyčių metas, lydimas spartaus fizinio augimo ir lytinio brendimo. Mergaitėms šis laikotarpis dažniausiai prasideda apie 10–11 metus ir baigiasi apie 14–16 metus. Vienas svarbiausių brendimo ženklų – pirmosios mėnesinės (menarche). Nors jų atsiradimo laikas kiekvienai merginai skiriasi, dažniausiai įtaką daro genetika, kūno sudėjimas, gyvenimo būdas ir mityba.

Kas lemia mėnesinių pradžią?

Pagrindiniai veiksniai:

• Paveldimumas (pavyzdžiui, menarchės amžius mamai),

• Nėštumo eiga ir svoris gimimo metu,

• Kūno masė – mergaitėms, turinčioms viršsvorį, mėnesinės dažnai prasideda anksčiau,

• Aktyvi fizinė veikla, miego trūkumas, stresas – gali atitolinti mėnesinių pradžią.

Ar nereguliarios mėnesinės paauglystėje yra normalu?

Pirmaisiais metais po menarchės visiškai normalu, jei mėnesinės būna nereguliarios. Hormoninė sistema – pogumburio, hipofizės ir kiaušidžių ašis – dar tik bręsta, todėl ciklo trukmė ir kraujavimo pobūdis gali stipriai svyruoti.

Mėnesinės gali:

• Atsirasti dukart per mėnesį arba praleisti vieną ar du mėnesius,

• Trukti kartais 3, o kartais 7 dienas.

Paprastai per 2–3 metus ciklas stabilizuojasi. Norint geriau sekti pokyčius, rekomenduojama naudotis specialiomis mobiliosiomis programėlėmis.

„Dažniausias paauglių klausimas, kai mėnesinės tampa nereguliarios arba visai dingsta – ar aš vaisinga? Tokiais atvejais, kai sutrikimai yra laikini arba galima padėti vaistais, labai svarbu merginą nuraminti, paaiškinti, kas vyksta jos organizme ir kodėl. Aiškumas ir supratimas padeda sumažinti nerimą bei skatina pasitikėjimą gydytoju,“ – sako gydytoja Inga Rudzikienė.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Pasikonsultuoti su vaikų ar paauglių ginekologu rekomenduojama, jei:

• Mėnesinės prasidėjo jaunesnei nei 10 metų mergaitei,

• Sukakus 15 metų – jų vis dar nėra,

• Praėjo daugiau nei 3 metai nuo krūtų atsiradimo, bet mėnesinių dar nebuvo,

• Ciklas viršija 90 dienų praėjus metams nuo pirmųjų mėnesinių,

• Po 3 metų nuo menarchės ciklas trumpesnis nei 21 ar ilgesnis nei 35 dienos,

• Anksčiau buvusios reguliarios mėnesinės staiga tampa nereguliarios ar dingsta,

• Kraujavimas itin gausus (paketą/tamponą reikia keisti dažniau nei kas 3–4 val.),

• Yra stiprus skausmas, lydimas pykinimo, vėmimo, galvos skausmų,

• Pastebimas kraujavimas tarp ciklų ar neaiški mažakraujystė.

„Labai rekomenduočiau visoms paauglėms, prasidėjus mėnesinėms, jas nuosekliai registruoti – kada prasideda ir baigiasi, koks jų gausumas. Tam puikiai tinka mobiliosios programėlės arba paprastas kalendorius. Tokia stebėsena padeda geriau suprasti organizmo pokyčius ir iškilusias problemas. Taip pat labai naudinga, jei mergina vizito metu turėtų su savimi naujausius kraujo tyrimų rezultatus,“ – pasiruošimo gydytojo vizitui svarbą pabrėžia akušerė ginekologė I.Rudzikienė.

Galimos priežastys

Mėnesinių ciklo sutrikimus gali lemti:

• Fizinis pervargimas – ypač sportuojant intensyviai. Ciklas dažnai normalizuojasi sumažinus krūvį ar koregavus mitybą.

• Stresas – labai dažnas veiksnys paauglių gyvenime. Padeda reguliarus miegas (8–9 val.), poilsis ir streso valdymo įgūdžiai.

• Valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija) – būtina profesionali pagalba.

• Hormoniniai sutrikimai – tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės ar antinksčių veiklos pokyčiai.

• Nėštumas – jei paauglė seksualiai aktyvi, visada reikia įvertinti galimybę.

Jei mėnesinės neprasideda visai, priežastis gali būti genetiniai sindromai, įgimti lytinių organų vystymosi sutrikimai ar chromosomų pakitimai.

„Dar vienas svarbus aspektas – mityba. Paauglystėje merginos dažnai kritiškai vertina savo kūną ir griebiasi įvairių dietų, siekdamos greito rezultato. Mamoms verta pasidomėti, ką ir kiek jų dukra valgo.“ – pataria gydytoja.

Skausmingos mėnesinės – kada tai neramina?

Šiek tiek skausmo mėnesinių metu yra normalu – gimda susitraukinėja pašalindama gleivinę. Tačiau jei skausmas labai stiprus, jį lydi vėmimas, viduriavimas, galvos skausmai ar silpnumas, tai gali būti endometriozės ar kitų rimtesnių sutrikimų požymis.

Kaip diagnozuojami ciklo sutrikimai?

Gydymo pradžia – nuoseklus pokalbis su gydytoju. Vėliau atliekama ginekologinė apžiūra, ultragarsinis tyrimas, prireikus – hormoniniai tyrimai ir endokrinologo konsultacija.

Svarbu žinoti: kiekvienos paauglės organizmas unikalus, tačiau reguliarus stebėjimas, atviras bendravimas su tėvais ir profesionalų pagalba – svarbiausi žingsniai siekiant užtikrinti gerą lytinę ir bendrą sveikatą.

Pasitikėjimas tarp mamos ir dukros – kelias į saugesnę paauglystę

Lytinė sveikata – tai ne tik medicininis klausimas, sprendžiamas gydytojo kabinete. Tai jautri, asmeniška ir labai svarbi tema, kurią verta aptarti ir namuose. Saugus, palaikantis ryšys tarp tėvų ir paauglio – ypač svarbus, kad jaunas žmogus jaustųsi girdimas, priimtas ir drąsiai galėtų ieškoti atsakymų į jam rūpimus klausimus.

Atviras, pagarbus pokalbis šeimoje padeda ne tik geriau suprasti save ir kūno pokyčius, bet ir kuria pasitikėjimo atmosferą, kurioje paaugliui lengviau kreiptis pagalbos, jei to prireiktų. Tokia aplinka tampa svarbiu pagrindu sveikai emocinei ir fizinei brandai.

„Atvirumas ir stiprus tarpusavio ryšys tarp mamos ir dukros yra ypač svarbūs. Jei paauglė yra lytiškai aktyvi, labai svarbu kartu aptarti tinkamiausios kontracepcijos pasirinkimą, taip pat – galimybę pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų,“ – pabrėžia gydytoja.