Viso kūno MRT (magnetinio rezonanso tomografijos) tyrimas
Viso kūno MRT tyrimas - tai neinvazinis apžvalginis radiologinis tyrimas, kurio metu naudojant magnetinio rezonanso impulso sekas matoma vidaus organų, raumenų-skeleto sistemos anatominė struktūra. Jo metu paciento kūną veikia stiprus magnetinis laukas ir radijo bangos, o speciali įranga fiksuoja viso kūno vaizdus. Tyrimo metu visai nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė, intraveninė kontrastinė medžiaga, taip pat netaikoma anestezija.
Svarbu: Viso kūno MRT nėra skirtas sveikų, simptomų neturinčių asmenų profilaktinei patikrai ir nepakeičia valstybinių vėžio patikros programų (krūties, storosios žarnos, gimdos kaklelio, prostatos ir kt.).
Registracija - Viso kūno MRT (1,5T)
Registracija - Viso kūno MRT (3T)
Ką leidžia įvertinti viso kūno MRT?
Viso kūno MRT tyrimas leidžia apžvalginiu principu įvertinti:
galvos smegenų struktūras,
stuburą ir nugaros smegenis,
pagrindinius sąnarius ir minkštuosius audinius,
pilvo ir dubens organus (kepenis, kasą, inkstus, antinksčius, prostatą),
limfmazgius,
kaulų čiulpus,
dalį kraujagyslinių pakitimų.
Tyrimo metu dažniausiai nustatomi:
uždegiminiai pakitimai,
cistos,
kraujavimai,
pažengę gerybiniai ir piktybiniai navikiniai dariniai,
pažengę struktūriniai audinių pokyčiai.
Nustačius pakitimus, jie prireikus tikslinami atliekant tikslingą konkrečios srities MRT ar kitus radiologinius tyrimus.
Kam atliekamas viso kūno MRT?
Viso kūno MRT rekomenduojamas:
Padidintos onkologinės rizikos pacientams, turintiems patvirtintus paveldimus onkologinius sindromus, įskaitant Li-Fraumeni sindromą, paveldimus paragangliomos–feochromocitomos sindromus, konstitucinį DNR neatitikimų taisymo (mismatch repair) nepakankamumą ir kitas didelės rizikos genetines būkles.
Vaikų ir jaunų suaugusiųjų onkologinei stebėsenai, esant vėžio predispozicijos sindromams, po gydymo, siekiant riboti sukauptą radiacijos dozę nuo KT ar PET-KT, metastazavusios ligos stebėjimas pasirinktose situacijose.
Esant sisteminių ir daugiažidininių ligų įtarimui, galinčių pažeisti kelias organų sistemas (Lėtinis pasikartojantis daugiažidininis osteomielitas (CRMO), Langerhanso ląstelių histiocitozė, uždegiminės miopatijos, sisteminis stambiųjų kraujagyslių vaskulitas).
Tam tikrų piktybinių navikų stadijavimui ir stebėjimui (tokių kaip dauginė mieloma, metastazavusi kaulų liga, didelės rizikos prostatos vėžys, išplitęs krūties vėžys, melanoma).
Esant nežinomam poirminiui navikui, pasirinktais ir kruopščiai įvertintais atvejais.
Ką parodo viso kūno MRT rezultatai?
Viso kūno MRT tyrimų rezultatai yra bendro pobūdžio, skirti pažengusių sisteminių ligų diagnozavimui ir nustatytų ligų dinamikos stebėjimui. Tyrimo rezultatai leidžia identifikuoti akivaizdžius (pažengusius) organų ar jų audinių pokyčius bei leidžia spręsti, ar nėra būtinybės atlikti detalesnius atskirų kūno dalių/organų MRT tyrimus.
Tyrimas dažniausiai leidžia nustatyti kliniškai reikšmingus ar pažengusius pakitimus, tačiau smulkūs ar ankstyvi dariniai gali būti nepastebėti, nebent pakitimų vaizdai atsitiktinai pakliūtų į skenavimo pjūvius, o iš gautų radiologinių vaizdų neabejotinai būtų galima identifikuoti pakitimus.
Kokiais atvejais viso kūno MRT yra netinkamas ir rekomenduojama rinktis konkrečios srities MRT tyrimą?
Viso kūno MRT tyrimu metu nematomi ankstyvi, smulkūs ar specifiški kūno organų ar jų audinių pokyčiai.
Viso kūno MRT tyrimai neturi galimybės efektyviai diagnozuoti vainikinių arterijų ligų bei įvertinti navikinių susirgimų, metastazių plaučiuose, meniskų, diskų, smulkių raiščių plyšimų. Taip pat nėra patikima priemonė nustatyti ankstyvą gaubtinės žarnos ar prostatos vėžį, plaučių parenchimos smulkius pakitimus, tuščiavidurių organų navikus, kasos navikus, gimdos kaklelio navikus – tam turėtų būti naudojami specialūs, detalesni tos srities skenavimai.
Jeigu pacientas turi aiškių nusiskundimų konkrečioje vietoje (ypač peties/kelio sąnarių srityje) - rekomenduojame atlikti būtent tos srities tyrimą.
Kuo skiriasi viso kūno ir konkrečios kūno dalies MRT tyrimai?
Viso kūno MRT tyrimų rezultatai nėra tokie detalūs kaip atskirų kūno dalių/organų MRT tyrimai. Viso kūno MRT tyrimu metu nematomi ankstyvi, smulkūs ar specifiški kūno organų ar jų audinių pokyčiai. Viso kūno MRT tyrimo rezultatai standartiškai leidžia identifikuoti tik akivaizdžius (pažengusius) organų ar jų audinių pokyčius bei leidžia spręsti, ar nėra būtinybės atlikti detalesnius atskirų kūno dalių/organų MRT tyrimus. Jei pacientas neturi akivaizdžių ir pasikartojančių nusiskundimų sveikata, šis tyrimas nerekomenduotinas, nes jo rezultatai gali neatitikti paciento lūkesčių.
Viso kūno MRT tyrimo metu gauti konkrečios srities tyrimo vaizdai taip pat gali būti mažiau informatyvūs nei kitų radiologinių tyrimų, kurių metu tiriama konkreti sritis, tyrimo vaizdai. Tai, kad viso kūno MRT tyrimo metu tam tikros srities vaizduose nėra matomi kūno organų ar jų audinių pokyčiai, nėra ir negali besąlygiškai reikšti, jog toje srityje nėra ar negali būti jokių pokyčių. Nepriklausomai nuo to, kokie yra viso kūno MRT tyrimo rezultatai, visais atvejais pacientas, turintis problemų su sveikata ar su ja susijusių nusiskundimų, įtarimų ir pan., turi nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą.
Ar magnetinio rezonanso tomografija turi šalutinių poveikių?
Šalutinis MRT tyrimo poveikis žmogaus organizmui nenustatytas, tačiau pastebėta, kad tyrimo metu gali iki 1 laipsnio pakilti kūno temperatūra (retais atvejais - paciento perkaitinimas, lokalūs nudegimai ar pan.). Tyrimo metu gali nežymiai padidėti kraujospūdis, svaigti galva, pykinti, atsirasti metalo skonis burnoje, nuovargis, padidėti prakaitavimas. Girdimi nemalonūs garsai, ribota erdvė ir draudimas judėti gali sukelti diskomfortą ir susierzinimą.
Kam netinkamas šis tyrimas?
Tyrimą pavojinga atlikti nėščiosioms (iki 19 nėštumo savaitės nėščiajai tyrimas gali būti atliktas tik tokiu atveju, jei įtariami sunkūs vaisiaus apsigimimai ir po to planuojama nėštumą nutraukti arba nėščiajai tyrimas yra būtinas dėl gyvybinių indikacijų), pacientams, turintiems inkstų ar kepenų nepakankamumą (tyrimo su kontrastine medžiaga), uždaro tipo įrangoje - pacientams, turintiems klaustrofobiją (uždarų erdvių baimę).
Tyrimai neatliekami pacientams, turintiems širdies defibriliatorių ir (ar) stimuliatorių, kitokius elektroninius medicininius implantus (diafragmos stimuliatorius, kochleariniai implantai), kurie nesuderinami su aparato magnetinio lauko galia. Tyrimai taip pat neatliekami pacientams, turintiems nemedicininės paskirties metalinių svetimkūnių (kulka, metalinė skeveldra ir pan.) įvairiose kūno vietose, jei nėra duomenų apie tokių svetimkūnių suderinamumą su tyrimu. Esant šioms kontraindikacijoms tyrimą atlikti yra itin pavojinga paciento sveikatai ir gyvybei.
Tyrimai neatliekami pacientams, kurie negali ilgą laiką ramiai gulėti ant nugaros.
Technologinės ribos: jei pacientų ūgis viršija 190 cm viso kūno MRT tyrimų metu galūnės ir/ar galva gali likti neištirti arba ištirti nepilnai; pacientams, kurių svoris viršija 120 kg, viso kūno MRT tyrimai neatliekami.
Rizikos
Nors viso kūno MRT yra saugus ir neinvazinis tyrimas, svarbu suprasti jo diagnostines ribas ir galimas pasekmes. Dėl plataus apimties pobūdžio tyrimas gali atskleisti tiek kliniškai reikšmingus, tiek atsitiktinius ar nereikšmingus pakitimus. Kai kuriais atvejais tai gali lemti papildomų tyrimų poreikį ar sukelti nepagrįstą nerimą. Taip pat svarbu žinoti, kad normalus tyrimo atsakymas negarantuoja, jog organizme nėra ankstyvų ar smulkių pakitimų.
Galimi tyrimo apribojimai ir pasekmės:
Galimi klaidingai teigiami radiniai.
Gali prireikti papildomų tyrimų.
Nustačius atsitiktinius pakitimus gali kilti nerimas.
Tyrimas nepanaikina ligos rizikos net ir esant normaliam atsakymui.
Gali susidaryti klaidingas saugumo jausmas (tyrimas nepakeičia patikros programų)
Kai kurie atsitiktiniai radiniai gali lemti perteklinius tyrimus ar gydymą.
Kokia yra viso kūno MRT tyrimo trukmė?
Tyrimo metu pacientas turi gulėti ir nejudėti, jis yra nuolat stebimas įstaigos darbuotojo. Tyrimo atlikimas trunka mažiausiai 60 minučių.
Ar reikia pasiruošti viso kūno MRT tyrimui?
Tyrimo rezultatų tikslumui svarbus paciento pasiruošimas. Netinkamas pasiruošimas gali apsunkinti tyrimo atlikimą arba sumažinti jo kokybę, todėl kai kuriais atvejais tyrimą gali tekti perkelti.
Kaip pasiruošti viso kūno MRT tyrimui?
VISO KŪNO*
Nevalgykite bent 4-6 val. prieš tyrimą.
Jei turite ankstesnių tyrimų, atliktų ne Affidea padaliniuose, vaizdus skaitmeninėje laikmenoje, atsineškite juos, atvykdami į tyrimą.
*Dėl individualių kūno sudėjimo ypatumų tam tikros kūno dalys (pvz., galūnės ar pečiai) gali nepatekti į skenavimo lauką ir nebus ištirtos.
Registracija - Viso kūno MRT (1,5T)
Registracija - Viso kūno MRT (3T)
Viso kūno MRT (magnetinio rezonanso tomografijos) tyrimas - paslaugą atliekantys centrai
Viso kūno MRT (magnetinio rezonanso tomografijos) tyrimas
Viso kūno MRT tyrimas - tai neinvazinis apžvalginis radiologinis tyrimas, kurio metu naudojant magnetinio rezonanso impulso sekas matoma vidaus organų, raumenų-skeleto sistemos anatominė struktūra. Jo metu paciento kūną veikia stiprus magnetinis laukas ir radijo bangos, o speciali įranga fiksuoja viso kūno vaizdus. Tyrimo metu visai nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė, intraveninė kontrastinė medžiaga, taip pat netaikoma anestezija.
Svarbu: Viso kūno MRT nėra skirtas sveikų, simptomų neturinčių asmenų profilaktinei patikrai ir nepakeičia valstybinių vėžio patikros programų (krūties, storosios žarnos, gimdos kaklelio, prostatos ir kt.).
Registracija - Viso kūno MRT (1,5T)
Registracija - Viso kūno MRT (3T)
Ką leidžia įvertinti viso kūno MRT?
Viso kūno MRT tyrimas leidžia apžvalginiu principu įvertinti:
galvos smegenų struktūras,
stuburą ir nugaros smegenis,
pagrindinius sąnarius ir minkštuosius audinius,
pilvo ir dubens organus (kepenis, kasą, inkstus, antinksčius, prostatą),
limfmazgius,
kaulų čiulpus,
dalį kraujagyslinių pakitimų.
Tyrimo metu dažniausiai nustatomi:
uždegiminiai pakitimai,
cistos,
kraujavimai,
pažengę gerybiniai ir piktybiniai navikiniai dariniai,
pažengę struktūriniai audinių pokyčiai.
Nustačius pakitimus, jie prireikus tikslinami atliekant tikslingą konkrečios srities MRT ar kitus radiologinius tyrimus.
Kam atliekamas viso kūno MRT?
Viso kūno MRT rekomenduojamas:
Padidintos onkologinės rizikos pacientams, turintiems patvirtintus paveldimus onkologinius sindromus, įskaitant Li-Fraumeni sindromą, paveldimus paragangliomos–feochromocitomos sindromus, konstitucinį DNR neatitikimų taisymo (mismatch repair) nepakankamumą ir kitas didelės rizikos genetines būkles.
Vaikų ir jaunų suaugusiųjų onkologinei stebėsenai, esant vėžio predispozicijos sindromams, po gydymo, siekiant riboti sukauptą radiacijos dozę nuo KT ar PET-KT, metastazavusios ligos stebėjimas pasirinktose situacijose.
Esant sisteminių ir daugiažidininių ligų įtarimui, galinčių pažeisti kelias organų sistemas (Lėtinis pasikartojantis daugiažidininis osteomielitas (CRMO), Langerhanso ląstelių histiocitozė, uždegiminės miopatijos, sisteminis stambiųjų kraujagyslių vaskulitas).
Tam tikrų piktybinių navikų stadijavimui ir stebėjimui (tokių kaip dauginė mieloma, metastazavusi kaulų liga, didelės rizikos prostatos vėžys, išplitęs krūties vėžys, melanoma).
Esant nežinomam poirminiui navikui, pasirinktais ir kruopščiai įvertintais atvejais.
Ką parodo viso kūno MRT rezultatai?
Viso kūno MRT tyrimų rezultatai yra bendro pobūdžio, skirti pažengusių sisteminių ligų diagnozavimui ir nustatytų ligų dinamikos stebėjimui. Tyrimo rezultatai leidžia identifikuoti akivaizdžius (pažengusius) organų ar jų audinių pokyčius bei leidžia spręsti, ar nėra būtinybės atlikti detalesnius atskirų kūno dalių/organų MRT tyrimus.
Tyrimas dažniausiai leidžia nustatyti kliniškai reikšmingus ar pažengusius pakitimus, tačiau smulkūs ar ankstyvi dariniai gali būti nepastebėti, nebent pakitimų vaizdai atsitiktinai pakliūtų į skenavimo pjūvius, o iš gautų radiologinių vaizdų neabejotinai būtų galima identifikuoti pakitimus.
Kokiais atvejais viso kūno MRT yra netinkamas ir rekomenduojama rinktis konkrečios srities MRT tyrimą?
Viso kūno MRT tyrimu metu nematomi ankstyvi, smulkūs ar specifiški kūno organų ar jų audinių pokyčiai.
Viso kūno MRT tyrimai neturi galimybės efektyviai diagnozuoti vainikinių arterijų ligų bei įvertinti navikinių susirgimų, metastazių plaučiuose, meniskų, diskų, smulkių raiščių plyšimų. Taip pat nėra patikima priemonė nustatyti ankstyvą gaubtinės žarnos ar prostatos vėžį, plaučių parenchimos smulkius pakitimus, tuščiavidurių organų navikus, kasos navikus, gimdos kaklelio navikus – tam turėtų būti naudojami specialūs, detalesni tos srities skenavimai.
Jeigu pacientas turi aiškių nusiskundimų konkrečioje vietoje (ypač peties/kelio sąnarių srityje) - rekomenduojame atlikti būtent tos srities tyrimą.
Kuo skiriasi viso kūno ir konkrečios kūno dalies MRT tyrimai?
Viso kūno MRT tyrimų rezultatai nėra tokie detalūs kaip atskirų kūno dalių/organų MRT tyrimai. Viso kūno MRT tyrimu metu nematomi ankstyvi, smulkūs ar specifiški kūno organų ar jų audinių pokyčiai. Viso kūno MRT tyrimo rezultatai standartiškai leidžia identifikuoti tik akivaizdžius (pažengusius) organų ar jų audinių pokyčius bei leidžia spręsti, ar nėra būtinybės atlikti detalesnius atskirų kūno dalių/organų MRT tyrimus. Jei pacientas neturi akivaizdžių ir pasikartojančių nusiskundimų sveikata, šis tyrimas nerekomenduotinas, nes jo rezultatai gali neatitikti paciento lūkesčių.
Viso kūno MRT tyrimo metu gauti konkrečios srities tyrimo vaizdai taip pat gali būti mažiau informatyvūs nei kitų radiologinių tyrimų, kurių metu tiriama konkreti sritis, tyrimo vaizdai. Tai, kad viso kūno MRT tyrimo metu tam tikros srities vaizduose nėra matomi kūno organų ar jų audinių pokyčiai, nėra ir negali besąlygiškai reikšti, jog toje srityje nėra ar negali būti jokių pokyčių. Nepriklausomai nuo to, kokie yra viso kūno MRT tyrimo rezultatai, visais atvejais pacientas, turintis problemų su sveikata ar su ja susijusių nusiskundimų, įtarimų ir pan., turi nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją specialistą.
Ar magnetinio rezonanso tomografija turi šalutinių poveikių?
Šalutinis MRT tyrimo poveikis žmogaus organizmui nenustatytas, tačiau pastebėta, kad tyrimo metu gali iki 1 laipsnio pakilti kūno temperatūra (retais atvejais - paciento perkaitinimas, lokalūs nudegimai ar pan.). Tyrimo metu gali nežymiai padidėti kraujospūdis, svaigti galva, pykinti, atsirasti metalo skonis burnoje, nuovargis, padidėti prakaitavimas. Girdimi nemalonūs garsai, ribota erdvė ir draudimas judėti gali sukelti diskomfortą ir susierzinimą.
Kam netinkamas šis tyrimas?
Tyrimą pavojinga atlikti nėščiosioms (iki 19 nėštumo savaitės nėščiajai tyrimas gali būti atliktas tik tokiu atveju, jei įtariami sunkūs vaisiaus apsigimimai ir po to planuojama nėštumą nutraukti arba nėščiajai tyrimas yra būtinas dėl gyvybinių indikacijų), pacientams, turintiems inkstų ar kepenų nepakankamumą (tyrimo su kontrastine medžiaga), uždaro tipo įrangoje - pacientams, turintiems klaustrofobiją (uždarų erdvių baimę).
Tyrimai neatliekami pacientams, turintiems širdies defibriliatorių ir (ar) stimuliatorių, kitokius elektroninius medicininius implantus (diafragmos stimuliatorius, kochleariniai implantai), kurie nesuderinami su aparato magnetinio lauko galia. Tyrimai taip pat neatliekami pacientams, turintiems nemedicininės paskirties metalinių svetimkūnių (kulka, metalinė skeveldra ir pan.) įvairiose kūno vietose, jei nėra duomenų apie tokių svetimkūnių suderinamumą su tyrimu. Esant šioms kontraindikacijoms tyrimą atlikti yra itin pavojinga paciento sveikatai ir gyvybei.
Tyrimai neatliekami pacientams, kurie negali ilgą laiką ramiai gulėti ant nugaros.
Technologinės ribos: jei pacientų ūgis viršija 190 cm viso kūno MRT tyrimų metu galūnės ir/ar galva gali likti neištirti arba ištirti nepilnai; pacientams, kurių svoris viršija 120 kg, viso kūno MRT tyrimai neatliekami.
Rizikos
Nors viso kūno MRT yra saugus ir neinvazinis tyrimas, svarbu suprasti jo diagnostines ribas ir galimas pasekmes. Dėl plataus apimties pobūdžio tyrimas gali atskleisti tiek kliniškai reikšmingus, tiek atsitiktinius ar nereikšmingus pakitimus. Kai kuriais atvejais tai gali lemti papildomų tyrimų poreikį ar sukelti nepagrįstą nerimą. Taip pat svarbu žinoti, kad normalus tyrimo atsakymas negarantuoja, jog organizme nėra ankstyvų ar smulkių pakitimų.
Galimi tyrimo apribojimai ir pasekmės:
Galimi klaidingai teigiami radiniai.
Gali prireikti papildomų tyrimų.
Nustačius atsitiktinius pakitimus gali kilti nerimas.
Tyrimas nepanaikina ligos rizikos net ir esant normaliam atsakymui.
Gali susidaryti klaidingas saugumo jausmas (tyrimas nepakeičia patikros programų)
Kai kurie atsitiktiniai radiniai gali lemti perteklinius tyrimus ar gydymą.
Kokia yra viso kūno MRT tyrimo trukmė?
Tyrimo metu pacientas turi gulėti ir nejudėti, jis yra nuolat stebimas įstaigos darbuotojo. Tyrimo atlikimas trunka mažiausiai 60 minučių.
Ar reikia pasiruošti viso kūno MRT tyrimui?
Tyrimo rezultatų tikslumui svarbus paciento pasiruošimas. Netinkamas pasiruošimas gali apsunkinti tyrimo atlikimą arba sumažinti jo kokybę, todėl kai kuriais atvejais tyrimą gali tekti perkelti.
Kaip pasiruošti viso kūno MRT tyrimui?
VISO KŪNO*
Nevalgykite bent 4-6 val. prieš tyrimą.
Jei turite ankstesnių tyrimų, atliktų ne Affidea padaliniuose, vaizdus skaitmeninėje laikmenoje, atsineškite juos, atvykdami į tyrimą.
*Dėl individualių kūno sudėjimo ypatumų tam tikros kūno dalys (pvz., galūnės ar pečiai) gali nepatekti į skenavimo lauką ir nebus ištirtos.
Registracija - Viso kūno MRT (1,5T)
Registracija - Viso kūno MRT (3T)