Persileidimo medžiagos tyrimas
Pasikartojantys savaiminiai persileidimai yra rimta problema daugeliui šeimų. Mūsų laboratorijoje siūlomi genetiniai persileidimo medžiagos tyrimai, atliekami remiantis kompleksine vaisiaus chromosomų analize, naudojant naujos kartos sekvenavimą (NGS) – metodas leidžiantis detaliai ištirti visų vaisiaus chromosomų struktūrą.
Apie 15 % klinikai patvirtintų nėštumų baigiasi persileidimais pirmame nėštumo trimestre. Savaiminiai persileidimai gali būti klasifikuojami į kelias grupes:
Spontaniniai persileidimai – normaliai besivystantys nėštumai, kurie nutrūksta dėl genetinių veiksnių;
Nesivystantys nėštumai – kai nėštumas pradeda vystytis, tačiau sustoja 2-9 nėštumo savaitę ir nutrūksta vėlesniais mėnesiais;
Anembrionija – situacija, kai vystosi tik ekstraembrioniniai dangalai, tačiau embrionas neatsiranda.
Molekulinis (genetinis) savaiminio persileidimo medžiagos tyrimas
Genetinio tyrimo metu nustatomi nesubalansuoti chromosomų pokyčiai tiek autosomų (1-22 poros), tiek lytinėse chromosomose (X ir Y). Šis tyrimas padeda nustatyti, ar persileidimo priežastis buvo vaisiaus chromosomų anomalijos. Atsakymas į šį klausimą suteikia galimybę pacientams tiksliau suprasti persileidimo priežastis ir imtis strategijų, kaip sėkmingai pastoti ir planuoti būsimą nėštumą. Taip pat atliekama kontaminacijos analizė, siekiant atmesti motinos DNR buvimą persileidimo medžiagoje, kas gali įtakoti tyrimo tikslumą.
Vaisiaus kariotipo tyrimas rekomenduojamas šiais atvejais:
Pacientė vyresnė nei 35 metai;
Ankstesnis vaikas gimė su chromosomų patologijomis;
Anamnezėje gimęs negyvas vaikas;
Tėvai turi chromosomų pokyčių;
Atrankos metu nustatytos rizikos;
Nenormalus vaisiaus ultragarsinis tyrimas.
Kas tai yra chromosominė patologija?
Visi žmogaus genai ląstelėje yra atitinkamai supakuoti ir sudaro chromosomas. Ši tvarka labai griežta. Žmogus turi 46 chromosomas (22 poros autosomų ir dvi lytinės chromosomos – XX arba XY). Kiekvienoje žmogaus somatinėje ląstelėje yra visas chromosomų rinkinys (46 chromosomos – 2n). Chromosomų visuma ląstelėje vadinama kariotipu. Moters kariotipas yra 46, XX, vyro – 46, XY. Jeigu pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, kuriai būdinga įvairių organų sistemų defektai, apsigimimai. Dažniausiai pasitaiko chromosomų skaičiaus pakitimai – gali atsirasti papildoma chromosoma poroje (trisomijos) arba gali trūkti vienos chromosomos (monosomijos). Gali atsirasti kartotinis chromosomų skaičiui (2n+n) – tada organizmas vadinamas poliploidiniu. Šie pakitimai atsiranda dėl klaidingo ląstelių dalijimosi, formuojantis lytinėms ląstelėms vyro ar moters organizme. Jeigu tokios lytinės ląstelės (gametos) dalyvauja apvaisinime, užsimezga vaisius su chromosomine patologija. Daugelis tokių įvykusių klaidų nesuderinami su gyvybe ir gamta pati jas „ištaiso“ – jau ankstyvame nėštume įvyksta savaiminis persileidimas. Nustatyti, ar persileidimas įvyko dėl chromosominės patologijos, galima tik atlikus kariotipo tyrimą iš savaime abortavusios medžiagos.
Ne visada pavyksta užauginti ląstelių kultūrą. Priklausomai nuo įvykusio persileidimo aplinkybių, pvz., jau žuvęs embrionas kurį laiką išbuvo gimdoje, rezultato nepavyksta gauti 5–42 % atvejų. Paprastai, po abrazijos procedūros abortavusi medžiaga siunčiama patologams histologiniam tyrimui. Tačiau histologiniai embriono dangalų pakitimai nesusiję su specifine chromosomine patologija. Histologinė analizė ir kariotipavimas – du skirtingi tyrimai.
Įvairių studijų duomenimis įrodyta, kad jei persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčio, daugiau kaip 2/3 sekančių nėštumų būna sėkmingi. Jei tyrimo metu paaiškėja būtent tokia persileidimo priežastis – tai gera žinia – galima prognozuoti sėkmingą kitą nėštumą. Tais atvejais, jeigu nustatomas normalus kariotipas, rekomenduojama papildomai tirti moterį. Tyrimais įrodyta, kuo daugiau vienas po kito įvyko spontaninių persileidimų tai pačiai moteriai, tuo mažesnė chromosominės patologijos tikimybė.
Žmogaus ląstelėse chromosomos griežtai organizuotos. Kiekvienas žmogus turi 46 chromosomas (22 poros autosomų ir dvi lytinės chromosomos – XX arba XY). Kai šis chromosomų rinkinys pakinta – pvz., atsiranda papildoma chromosoma (trisomija) arba trūksta vienos (monosomija) – pasireiškia chromosominės patologijos. Daugiausia pasitaiko chromosomų skaičiaus pokyčių, kuriems būdingi įvairūs organų ir sistemų defektai bei apsigimimai. Tai dažniausiai atsiranda dėl klaidingo ląstelių dalijimosi, dėl ko lytinės ląstelės (gametos) turi netinkamą chromosomų skaičių, ir, apvaisinus tokią ląstelę, užsimezga vaisius su chromosomine patologija. Daugeliu atvejų tokie pakitimai nesuderinami su gyvybe ir dažnai pasibaigia savaiminiu persileidimu.
Tyrimo apribojimai ir histologija. Kartais neįmanoma užauginti ląstelių kultūros iš persileidimo medžiagos, ypač kai embrionas jau kurį laiką buvo gimdoje ir neišliko gyvybingas. Dėl šios priežasties rezultatai gali būti nesulaukiami 5-42 % atvejų. Po abrazijos procedūros abortavusi medžiaga paprastai siunčiama histologiniam tyrimui, tačiau histologiniai embriono dangalų pakitimai nesusiję su specifinėmis chromosominėmis patologijomis. Svarbu pabrėžti, kad histologinė analizė ir kariotipavimas yra du skirtingi tyrimai.
Prognozės ir ateities nėštumai. Jei persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčių, tyrimai rodo, kad daugiau nei 2/3 būsimų nėštumų bus sėkmingi. Tuo tarpu, jei kariotipas normalus, rekomenduojama papildomai tirti moterį. Tyrimai taip pat patvirtina, kad kuo daugiau persileidimų įvyksta per trumpą laiką, tuo mažesnė chromosominės patologijos tikimybė ateityje.