Natris

Vieni iš svarbiausių elektrolitų yra: kalis, natris ir chloras.

Natris (Na)

Natris (Na) yra svarbiausias neląstelinis elektrolitas (katijonas), reguliuojantis subalansuotą vandens apykaitą. Ketvirtadalis organizme esančio natrio įeina į audinių sudėtį, kita dalis yra neląsteliniame skystyje ir nuolat keičiasi. Vidutiniškai per parą natrio reikia 4–5 g (10–12 g NaCl). Sveikame organizme bendras natrio kiekis nesikeičia, net jei jo ir suvartojame mažiau 2 g ar daugiau 7 g per dieną.

Daugiausia Natrio pašalinama per inkstus, nedidelė dalis su išmatomis ir prakaitu. Kūdikių viduriavimas gali baigtis mirtimi dėl Natrio ir vandens netekimo.

Natris svarbus palaikant osmosinį slėgį, rūgščių ir šarmų pusiausvyrai (padaugėjus natrio ir sumažėjus kalio, terpės reakcija pakrypsta į šarminę), raumenų susitraukimams.

Stabilų Natrio kiekį organizme palaiko hormoniniai ir inkstų veiklos reguliavimo mechanizmai. Šiame procese dalyvauja reninas, angiotenzinas, aldosteronas, vazopresinas (antidiurezinis hormonas).

Kai Natrio koncentracija padidėja kraujo serume virš rekomenduojamo dyžio (148 nmol/l), stebima hipernatremija. Jos priežastimis gali būti:

o organizmas negauna vandens (mažai geriant, ypač senyvo amžiaus žmonėms; komos būsenoje nejaučiant troškulio);

o netekus daug vandens (prakaituojant; ilgai giliai kvėpuojant; sutrikus vandens reguliavimo mechanizmams, sergant necukriniu diabetu);

o per daug suvartojus natrio (pvz., lašinant tirpalus, kurių Na koncentracija didesnė už fiziologinę);

o organizmas neišskiria Na (Kono sindromas – sekretuojama per daug aldosterono, šis inkstų kanalėliuose sulaiko Na;

o inkstų veiklos nepakankamumas;

o Kušingo sindromas (gaminama per daug kortizolio, kuris pasižymi mineralkortikoidiniu aktyvumu).

Netekus skysčių ir padidėjus druskų kiekiui organizme išryškėja dehidratacijos sindromas, kyla veninis spaudimas, vystosi plaučių edema. Na koncentracijai kraujo serume sumažėjus žemiau rekomenduojamos ribos (134 mmol/l), išsivysto hiponatremija. Tai daug dažnesnė būklė, negu hipernatremija. Hiponatremija gali išsivystyti:

odėl vandens sulaikymo organizme:

• taip gali įvykti, kai per daug geriama arba sulašinama į veną per daug skysčių;

• įvairios klinikinės būklės (pneumonija, pilvo traumos, žarnyno ar plaučių vėžys), diuretikų vartojimas didina antidiurezinio hormono (vazopresino) sekreciją. Pastarasis sulaiko organizme vandenį;

• hiponatremija su edema išsivysto esant širdies veikos nepakankamumui: širdis nepajėgia palaikyti pakankamos kraujo ir neląstelinio skysčio reguliacijos. Sumažėjęs efektyvus kraujo tūris padidina aldosterono ir antidiurezinio hormono sekreciją. Aldosteronas sulaiko organizme Na ir padidina neląstelinio skysčio tūrį. Antidiurezinis hormonas sulaiko organizme vandenį;

o dėl Natrio praradimo.

Taip gali būti, kai daug skysčių, o kartu ir natrio, netenkama užsitęsus vėmimui, viduriavimui ar pro fistules. Užsitęsus tokiai būklei sumažėjęs neląstelinio skysčio ir kraujo tūris skatina antidiurezinio hormono sekreciją;

o hiponatremija dėl per mažo Na vartojimo yra labai reta būklė.

Natrio tyrimas padeda įvertinti elektrolitų-skysčių balansą. Vertinant biocheminį Na tyrimą būtina išsiaiškinti visus veiksnius, kurie galėjo sukelti elektrolitų apykaitos sutrikimus (ligos istoriją, simptomus ir požymius). Ne visose situacijose reikia išoriškai reguliuoti natrį: jei natrio kiekis kraujyje sumažėja dė to, kad kraujas fiziologiškai praskiedžiamas vandeniu, o serumo osmoliariškumas normalus, išorinė natrio korekcija dažniausiai nereikalinga (pvz., suvartojus pernelyg daug alkoholio). Tik gydytojas gali įvertinti būsenas, kuriose Na kiekį būtina koreguoti.