Vitaminas B

Vitaminas B12, dar vadinamas kobalaminu, yra B grupės kofermentas, randamas tik gyvulinės kilmės produktuose. Šis vitaminas būtinas daugeliui organizmo funkcijų: jis užtikrina normalią nervų sistemos veiklą, dalyvauja kraujodaros procese (eritrocitų brendime), DNR sintezėje, kaulų formavime, taip pat baltymų, riebalų, angliavandenių ir geležies apykaitoje. Vitaminas B12 kartu su folio rūgštimi yra atsakingas už eritrocitų subrendimą kaulų čiulpuose ir geležies įsisavinimą. Vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumas gali sukelti megaloblastinę makrocitinę anemiją, kai kaulų čiulpuose randami nenormaliai dideli, nepilnai subrendę eritrocitai – megaloblastai. Periferiniame kraujyje šiai būklei būdingas padidėjęs vidutinis eritrocitų tūris (MCV) ir vidutinis eritrocitų hemoglobinas (MCH). Šie kraujo rodiklių pokyčiai vienodai būdingi tiek vitamino B12, tiek folio rūgšties trūkumui, todėl laboratoriniai tyrimai yra būtini siekiant nustatyti, kurio iš vitaminų trūksta. Megaloblastinė anemija sukelia eritrocitų trapumą ir trumpesnę jų gyvenimo trukmę, dėl ko atsiranda ryškus nuovargis, blyškumas, sumažėjęs atsparumas infekcijoms bei neurologiniai simptomai. Vitaminas B12 yra svarbus ir homocisteino metabolizmui, nes jis dalyvauja homocisteino virsme į metioniną. Padidėjęs homocisteino kiekis kraujyje dažnai rodo vitamino B12 trūkumą, todėl tokiais atvejais būtina ištirti ir vitamino B12 lygį.

Vitamino B12 trūkumo priežastys:

Nepakankamas suvartojimas su maistu:

Vegetarai ir veganai dažnai negauna pakankamai vitamino B12, nes jis randamas tik gyvulinės kilmės produktuose.

Absorbcijos sutrikimai:

Trūkstant Kastlio faktoriaus, kuris reikalingas vitamino B12 pasisavinimui (pvz., dėl autoimuninio gastrito ar po skrandžio pašalinimo operacijos).

Dėl virškinimo trakto patologijų, tokių kaip Krono liga ar celiakija.

Medikamentų poveikis:

Kai kurių vaistų, tokių kaip protonų siurblio inhibitoriai ar metforminas, vartojimas gali sutrikdyti vitamino pasisavinimą.

Gydymo poveikis:

Chemoterapija ir radioterapija gali paveikti kaulų čiulpų funkciją, todėl atsiranda kompleksinis poveikis kraujo gamybai.

Lėtinės ligos:

Autoimuninės ligos, lėtinės kepenų ligos, cukrinis diabetas gali lemti vitamino B12 trūkumą arba sutrikdyti jo pasisavinimą.

Žmogaus organizme vitamino B12 atsargos yra gana didelės ir gali pakakti 2–3 metams, tačiau, jei absorbcija sutrikusi arba poreikis padidėjęs, atsargos greitai išeikvojamos. Jo pasisavinimą skatina vitaminas C, o lėtina – pektinai.

Vitamino B12 trūkumas gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant: Silpnumą, nuovargį, judrumo sutrikimus, sąnarių skausmus; Opos burnoje, nuotaikos svyravimus, regėjimo ir atminties sutrikimus; Depresiją, neurologinius pažeidimus (parestezijos, judesių koordinacijos problemos); Sunkiais atvejais – megaloblastinę anemiją su ryškiu nuovargiu, blyškumu ir sumažėjusiu atsparumu infekcijoms.

Nors perdozuoti vitamino B12 su maistu praktiškai neįmanoma, padidėjęs šio vitamino kiekis kraujyje gali būti pastebimas sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, įskaitant autoimunines ir kepenų ligas, diabetą. Esant megaloblastinės anemijos požymiams, neurologiniams sutrikimams ar padidėjus homocisteino lygiui, būtina atlikti vitamino B12 tyrimą. Ankstyva diagnostika padeda išvengti negrįžtamų neurologinių pažeidimų ir užtikrina tinkamą gydymą.