„Plėtros, kurią esame pradėję per pastaruosius metus, neatsisakysime“, – teigia „Affidea Lietuva“ direktorius Vitalijus Orlovas ir viliasi, jog prasidėjusi krizė netrukus bus išspręsta.
– Kaip jūsų verslui atsiliepė žaibiškai šovusios elektros energijos kainos?
– Mūsų elektros sąskaitų eilutėje didžiausios išlaidos tenka magnetinio rezonanso tomografams, kurių turime vienuolika. Prieš metus išlaidos vienam aparatui siekė apie penkis tūkstančius eurų. Šiandien jos išaugo daugiau nei keturis kartus. Taigi, šis tyrimas tampa išties brangus. Be abejo, kitos sąnaudos irgi automatiškai auga. Klaipėdoje turime baseiną, kurio temperatūrinis režimas turi būti išlaikytas visą parą, tad ir šių kaštų našta nuguls ant mūsų pečių. Ir nors kylančios energijos kainos veikia stipriai, suprantame, kad iš esmės jokių išeičių nėra, išskyrus tą, kad turime su tuo susitaikyti.
Siekdami apsaugoti klientus nuo to, kad mūsų išaugusios komunalinės išlaidos pastariesiems neturėtų įtakos, ieškome būdų optimizuoti sąnaudas infrastruktūros sąskaita. Galbūt tam tikrose patalpose mažiname temperatūrą. Ar tai į naudą? Ne, nes infrastruktūra naudojasi mūsų medicinos personalas. Tačiau tikimės, kad energetinė krizė bus išspręsta ir grįšime į normalias veiklos apimtis.
– Turbūt reikia tikėtis ir augsiančių paslaugų kainų?
– Infliacija yra brangimas. Jei paskutinio ketvirčio infliacijos vidurkis apie 20 procentų, suprantame, kad ji negali nedaryti tiesioginės įtakos kainoms. Peržiūrėsime kainodaras, tačiau stengsimės tai daryti maksimaliai nuosekliai, kad nebūtų didelių šuolių. Visa tai ir dėl darbuotojų – kadangi viskas brangsta, jie nori gauti didesnius darbo užmokesčius. Visur yra tiesioginė koreliacija: nebūna, kad vyksta infliacija, o viskas stovi vietose. Visi esame ekonomikos dalyviai.
– Ar krizė nesustabdys jūsų plėtros planų?
– Iš esmės plėtros veikla nestabdoma, nes galvojame, kad kaip energetinė krizė turėjo pradžią, taip turės ir pabaigą. Vykdomi visi anksčiau suplanuoti projektai, pavyzdžiui, plėtra Kaune. Mūsų stiprioji pusė – diagnostiniai tyrimai, turime beveik dvidešimties metų patirtį teikiant radiologinės pagalbos paslaugas Lietuvoje. Tuo remsis ir naujoji konsultacinė klinika Kaune Savanorių prospekte, kur teiksime platų spektrą reikalingiausių paslaugų.
Turime stiprų poliklinikų tinklą Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Šilutėje, Alytuje ir Kaune. Toliau stiprinsime specialistų būrį, siūlysime daugiau paslaugų, diegsime modernią įrangą. Mūsų veiklos principai remiasi pacientų poreikiais – atsižvelgdami į juos plečiame paslaugų spektrą. O pacientai dabar yra edukuoti, stebi Europos ir pasaulio rinkų naujienas.
– Nekyla sunkumų įgyvendinant augančius klientų pageidavimus?
– Medicinos industrijoje vyksta nuolatinė paslaugų, įrangos, kompetencijų evoliucija. Su tuo reikia susitaikyti, prisitaikyti ir kartu išmokti valdyti. Technologines naujienas turime prisijaukinti ir jomis naudotis.
Mūsų stiprybė yra žmonės, kurie tiki savo darbu. Turime puikų profesionalų būrį, kurie žino ką daro ir supranta, kad svarbiausia yra paciento poreikiai. Žmonės pas mus ateina ne dėl pramogos, todėl turime suteikti paslaugą maksimaliai gerai, teisingai, aiškiai ir visa apimtimi.
– Prakalbus apie darbuotojus – iš ko suprantate, jog jie pakankamai motyvuoti dirbti jūsų įmonėje?
– Motyvacija yra ne vien finansinė. Ji yra ir tada, kai tu gali pasiūlyti naują idėją ir ji bus įgyvendinama. Kai esi pripažintas organizacijoje kaip lyderis, gali mokyti kitus, dalintis informacija. Motyvacija kyla, kai dirbi modernia įranga, turi malonią, šviesią aplinką. Tai sukuria teisingą darbuotojo požiūrį į darbdavį. Kaip įvertinti, ar motyvacija pakankama? Kai darbuotojas padaro daugiau, nei iš jo reikalaujama, kai jis gerai atsiliepia apie įmonę jos viduje ir išorėje bei mato karjeros perspektyvas. Tai trys pagrindiniai motyvaciniai kriterijai. Jei jie su pliuso ženklu, darbuotojai yra motyvuoti.
– O kokių sprendimų, pagalbos verslas tikisi iš politikų?
– Politikai šiuo metu diskutuoja apie pagalbos priemones ir mes tikimės palankių sprendimų gydymo įstaigų atžvilgiu, kad bus nepažiūrėta pro pirštus į išaugusius komunalinių paslaugų kaštus ir valstybė, kaip reguliuotojas, su mumis ta rizika pasidalins. Viliamės sprendimų, kurie daro įtaką mūsų ilgalaikės veiklos gairėms, energetinių išteklių gavimui, pritaikymui.
– Smalsu, kaip iš privataus verslo perspektyvos atrodo valstybinės įstaigos?
– Į viešąsias gydymo įstaigas žiūriu su didele pagarba, nes jos atlieka svarbią socialinę funkciją. Manau, kad viešasis ir privatus sektorius turėtų bendradarbiauti kaip universitetai su verslo institucijomis, kad būtų kuriami aktualūs produktai žmonijos labui. Turi būti vien betarpiškas bendradarbiavimas ir asimiliacija be jokios takoskyros tarp privataus ir viešojo sektoriaus, nes visi kartu dirbame dėl tos paties – kad laiku suteiktume aukščiausios kokybės paslaugą pacientui.
Yra ir dar viena priežastis vienytis – kad mūsų dirbantys profesionalai neišvyktų į užsienį. Dirbdami kartu galime išlaikyti šiuos specialistus Lietuvoje, o tas yra svarbiausia, nes mūsų darbuotojai yra tikrai geri, vertinami ir laukiami pasaulyje. Jei pradėsime konkuruoti, pavyzdžiui, gydytojams bus neleidžiama dirbti privačiame sektoriuje, laimės užsienis, nes specialistas, negaudamas pakankamo atlygio, pasirinks išvykti iš šalies. O jūs ir aš paslaugos negausime. Taigi mano filosofija paprasta: yra kas galbūt ir norėtų supriešinti viešąjį ir privatų sektorių, bet ilgainiui bus tiktai sinergija – tiek paslaugų kokybei, tiek profesionalų išlaikymui Lietuvoje.
– Beje, nemažai paslaugų teikiate ligoninėse, poliklinikose. Per pandemiją tai tapo minusu?..
– Pandemija mus gerai pamokė diversifikuotis ir tapti kuo mažiau priklausomais nuo išorinių veiksnių, teikti paslaugas pacientams savo centruose.
– Kokie motyvai turėtų skatinti bendradarbiauti valstybines įstaigas su verslu?
– Mano nuomone, kad viešasis sektorius noriai leidžiasi į bendradarbiavimą, svarbu, kad politikai nežongliruotų myliu-nemyliu, savas-nesavas, kontroliuojamas-nekontroliuojamas principu. Lietuvos gydymo įstaigos, kurios turi sutartis su Valstybine ligonių kasa, yra nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos dalis. Tą yra pasakęs ir išaiškinęs Konstitucinis Teismas. Tai yra mūsų šalies sveikatos sistema, kuri yra nukreipta į Lietuvos, Europos Sąjungos ir pasaulio žmones.
Straipsnio autorius: lsveikata.lt