INTERVIU SU GYDYTOJU: koronaviruso fone kitos ligos taip pat nemiega! - Affidea Lietuva

April 23, 2020

INTERVIU SU GYDYTOJU: koronaviruso fone kitos ligos taip pat nemiega!

Pasaulyje sparčiai pradėjus plisti naujajam koronavirusui (COVID19), atrodo, kad gyvenimas sustojo. Šalys, įskaitant ir Lietuvą, uždarė sienas, apribotas žmonių judėjimas, rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti namuose, įmonės, kiek tai įmanoma, organizuoja darbus iš namų ir t.t.

Neaplenktas buvo ir medicinos sektorius – sustabdytas planinių ambulatorinių paslaugų teikimas, leista teikti tik tas paslaugas, kurios yra būtinosios ir priskiriamos prie ūmių atvejų, reguliuojant pacientų srautus leista ir toliau teikti skiepijimo paslaugas. Tačiau svarbu atminti viena – koronaviruso fone kitos ligos taip pat nemiega. Apie tai ir diskutuojame su „Affidea Lietuva“ įmonių grupei priklausančių „Endemik“ klinikų tinklo vyr. šeimos gydytoja Elena Šuke.
– Šiandien, ko gero, daugelis atkreipia dėmesį tik į koronavirusui panašius simptomus. Tačiau pavasarį apskritai stebimas didesnis sergamumas ir kitomis ligomis. Kokios tos kitos ligos, kurios labiausiai paplitusios pavasarį ir tuo klastingu metu, kai lauke būna labai apgaulingas oras?

– Pavasarį, žinoma, dažniausias žmogaus sveikatos „palydovas“ – peršalimo ligos. Jų padažnėjimą sąlygoja tai, kad lauke būna didelė temperatūrų kaita, po žiemos mūsų organizme trūksta įvairių vitaminų, nes valgome mažai šviežių vaisių ir daržovių, lauke pakilusi temperatūra tampa ir geresne terpe virusams išgyventi, žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje, bet dažnai netinkamai apsirengia ir arba per daug sušyla, arba sušąla. Pavasarį taip pat jau prasideda ir augalų žydėjimas, tad su dažnesnėmis sveikatos problemomis susiduria ir alergiški žmonės. Atšilus orams traukiame ir į sodus, kur atliekant žemės ūkio ar sodo darbus mūsų gali tykoti pasislėpusi stabligė – kartais net ir maža žaizdelė gali tapti priežastimi rimtai ligai išsirutulioti. Be jokios abejonės, nereikia pamiršti ir pavasarį suaktyvėjančių erkių bei jų pernešamų ligų. Šiemet jos yra dar didesnė problema ir dėl to, kad neturėjome šaltos žiemos.

– Likę namuose, ko gero, pagalvojame, kad „neinu į lauką, vadinasi, neužpuls manęs ir ligos“. Bet ar teisinga taip mąstyti? Juk ir pati užsiminėte, kad tam tikras ligas pernešantys nariuotakojai, pavyzdžiui, erkės, šiuo metu tikrai nemiega. Tad ar karantinas reiškia, kad galime nustoti saugoti save ir mažiau dėmesio skirti ligų prevencijai?

– Tikrai ne ir paskelbtas karantinas tikrai nereiškia, kad išnyko visos kitos ligos. Medikai dažnai juokauja, kad „Lietuvos Konstitucija, deja, nedraudžia sirgti dviem ligom vienu metu“. Tai gi tiek kitos infekcinės ligos, tiek lėtinės ligos tikrai yra išlikusios ir šiuo metu ir tikrai gali varginti žmogų. Ko labiausiai mes, medikai, bijome, tai kad dabar esančios epidemijos metu žmonės reaguoja tik į COVID19 simptomus, o į kitus nekreipia dėmesio, todėl po karantino pasibaigimo greičiausiai sulauksime kitų ligų pagausėjimo ir galbūt jau pažengusių būklių, kurias reikės greitai gydyti. Dėl infekcinių ir konkrečiai erkių pernešamų ligų – karantino metu vis daugiau žmonių stengiasi laiką leisti gamtoje ir todėl tik didėja rizika erkei įsisiurbti, o po tokios šiltos žiemos erkės labai išalkę ir tikrai pasiruošusios pulti visu pajėgumu. Profilaktiniai skiepai pagal ministro išleistą įsakymą yra atliekami, tam taikomos padidintos saugos priemonės, todėl nereikėtų bijoti, ypač tiems, kurie nėra rizikos grupėje dėl COVID19. Esantiems rizikos grupėje rekomenduočiau pasitarti su savo šeimos gydytoju – atlikti skiepą ar visgi palaukti.

– Kuomet pranešami mirties atvejai dėl koronaviruso, dažnai girdime, kad žmogus sirgo kitomis lėtinėmis ligomis. Kokiomis lėtinėmis ligomis apskritai dažniausiai serga lietuviai? Ar sergamumas lėtinėmis ligomis Lietuvoje skiriasi nuo bendros pasaulinės statistikos ar yra daugiau mažiau toks pats, kaip ir visame pasaulyje

– Sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis pas mus tikrai panašus kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse –tai širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, onkologiniai susirgimai ir cukrinis diabetas, taip pat vis dažnesnis Lietuvoje ir nutukimas. Tai, kad žmogus serga šiomis ligomis, dar tikrai nereiškia, kad jis nedarbingas ar kad yra sunkus ligonis. Tikrai nemaža dalis šiomis lėtinėmis ligomis sergančių žmonių yra fiziškai aktyvūs, dirbantys, kartais aplinkiniai gali net nežinoti ir neįtarti, kad žmogus serga kažkokia tokia lėtine neinfekcine liga. Todėl klaidinga įsivaizduoti, kad COVID19 pavojinga tik visiškiems ligoniams, nes į rizikos grupę patenka tikrai nemaža dalis Lietuvos populiacijos. Puikią Higienos instituto statistiką apie dažniausias Lietuvoje esančias ligas galima rasti jų internetinėje svetainėje. Tokia informacija, beje, yra periodiškai kasmet atnaujinama (http://www.hi.lt/news/1510/1203/Kokiomis-ligomis-dazniausiai-sergame.html)

– Šiuo metu gauti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas yra gana sudėtinga. Ką rekomenduotumėte gyventojams, norint išlikti sveikesniais ir kaip labiau palaikyti stiprų imunitetą?

– Gal juokingai nuskambės, tačiau sveikos gyvensenos rekomendacijos nesikeičia nei karantino, nei pasaulinės pandemijos metu – išlieka svarbūs visi bendrieji sveikatingumo principai: valgyti kuo daugiau vietinių ir. jei įmanoma, švieži, vaisių ir daržovių, užsiimti aktyvia fizine veikla, neturėti viršsvorio, dažnai vėdinti kambarius, plauti rankas, palaikyti gerą emocinę sveikatą. Deja, tačiau nieko papildomo patarti negaliu ir net mano išvardinti dalykai netaps efektyvūs per kelias dienas ar savaites – tai turi tapti gyvenimo būdu ir tik tada tai padės išvengti nesveikos gyvensenos sąlygojamų ligų bei išlikti sveikiems. Ar bent jau šiek tiek sveikesniais.

– Kaip šiuo metu atrodo šeimos gydytojo darbo kasdienybė? Ar galite pasakyti, kad karantino metu žmonės mažiau dėmesio skiria savo sveikatai?

– Šiuo metu šeimos gydytojai konsultuoja nuotoliniu būdu ir pacientus fiziškai priima tik esant neatidėliotinam poreikiui, taigi tikrai mažumą pacientų matome gyvai. Konsultacijų skaičius panašus ar net gi kiek didesnis, nei būdavo ne karantino metu klinikoje, tačiau labai jaučiamas nerimas būtent dėl į COVID19 panašių simptomų – žmonės gerokai mažiau dėmesio skiria kitiems simptomams ir retai sulaukiame klausimų dėl pvz. ilgalaikio pilvo skausmo ar nuovargio. Iš kitos pusės – gal būt daugeliui priverstinis darbas iš namų sudėliojo miego ir darbo režimą, sutvarkė mitybą – vien tai gali labai pagerinti esamų lėtinių ligų eigą ir žmogaus skundus. Tuo labiau, kad tikrai nemažai ligų ir skundų lemia ir nuolatinis stresas, lėtinis nuovargis, lėtinis miego trūkumas – manau, kad karantino metu šių problemų gal kiek sumažės. Tačiau tai – tik spėliojimai.

Dėkojame jums už pokalbį ir linkime sėkmės!