Klubų sąnarių displazija – tai viena iš dažniausiai pasitaikančių ortopedinių vaikų ligų.
1 ar 2 iš 1000 naujagimių gimsta su išnirusiais, panirusiais ar nepilnavertiškai susiformavusiais klubais. Ankstyva diagnozė užtikrina sklandesnį gijimą, o laiku negydytas klubo sąnario nestabilumas (displazija) gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.
Moksliškai įrodyti klubų displazijos rizikos faktoriai:
— Kūdikis gimsta sėdmenine pirmeiga.
— Šeiminė anamnezė. Tai gali būti ir paveldima, 36 proc. tikimybė, jei mama ir ankstesnis vaikas turėjo klubų displaziją.
— Klubų displazija dažniau pasireiškia pirmagymiams.
— Dažniau su klubų displazija susiduria mergaitės.
— Per mažas vandenų kiekis nėštumo metu (oligohidramnionas).
— Klinikiniai klubo sąnario displazijos požymiai (ribotas klubų sąnarių atvedimas, traškesys, nevienodas kojų ilgis).
Klubų sąnarių echoskopija
Moksliškai nustatyta, kad skenuojant visus gimusius kūdikius pasiekiama geriausių rezultatų. Pavyzdžiui, Austrijoje gimę kūdikiai echoskopuojami dėl klubų displazijos. Lietuvoje tokia praktika netaikoma, dažniausiai sprendžiama iš klinikinių požymių ir tik tada kūdikiai nukreipiami ortopedo-traumatologo konsultacijai. Įrodyta, kad taip įvertinama tik 18 procentų populiacijos.
Kada reikėtų patikrinti klubų sąnarius echoskopu?
Geriausiai klubų sąnarius echoskopu tikrinti kūdikiams 4-6 savaičių amžiuje. Jeigu po gimdymo pastebėti klinikiniai displazijos simptomai – pasitikrinti reikėtų nedelsiant.
Gydymas
Klubo sąnario displaziją svarbu laiku pastebėti ir kuo anksčiau pradėti gydymą. Naudojami Pavliko dirželiai, Freiko pagalvėlė, dubeninis gipsavimas, uždaros kaulinės repozicijos, išimtinais atvejais – operacinis gydymas.
Kiek laiko trunka gydymas?
Nustačius klubų displaziją, vaikas stebimas iki pilnametystės.