Skausmas nesirenka
Skausmas yra apibūdinamas kaip pats svarbiausias kaulų ir raumenų sistemos susirgimų simptomas. Tai – gyvybiškai svarbus, natūralus biologinis veiksnys, tačiau ilgainiui jam kartojantis blogėja asmens gyvenimo kokybė, sumažėja darbingumas. Nors literatūroje pateikiama ganėtinai įvairi statistika, tačiau faktas vienas, kad skausmas nesirenka. Pavyzdžiui, paauglystės laikotarpiu stuburo skausmus patiria net iki 74,4 proc. paauglių, o per metus aštrius juosmens skausmus pakartotinai patiria nuo 20 iki 44 proc. Europos Sąjungos gyventojų. Kaip taisyklė, dažniausiai tokiais skausmais skundžiasi darbingo amžiaus ar tam tikrų profesijų darbuotojai (pavyzdžiui, vairuotojai, statybininkai, žemės ūkio darbininkai, siuvėjos ir pan.).
Nugaros skausmą gali nulemti daugybė priežasčių
Žmogaus stuburas – tai atraminė ašis, kuri kūną laiko vertikalioje padėtyje, sudaryta iš 32 slankstelių, kuriuos tarpusavyje jungia tvirti ir elastingi tarpslanksteliniai diskai, sudėtinga raiščių sistema bei smulkūs slankstelių sąnariai. Stuburas yra labai sudėtinga struktūra, kurios pagrindinės funkcijos – ne tik išlaikyti vertikalią kūno padėtį, bet ir apsaugoti nugaros smegenis.
UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės Silvijos Jakštienės teigimu, stuburo skausmą gali nulemti daugybė priežasčių. „Dažniausiai pasitaikančios priežastys, sukeliančios stuburo skausmą, gali būti tiek pačių stuburo struktūrų, tiek ir greta esančių audinių ar struktūrų pažeidimai. Plačiąja prasme, stuburo sutrikimus galima būtų suskirstyti į tokias stambias grupes, kaip kad degeneraciniai, trauminiai, uždegiminiai pakitimai, navikiniai ir pan. susirgimai. Retais atvejais stuburo skausmus gali sukelti ir tam tikros infekcijos“. Gydytojos teigimu, įvairių lokalizacijų nugaros skausmai yra sudėtingi sveikatos sutrikimai susiję su daugeliu skirtingų priežasčių, kurias tiksliai identifikuoti galima tik atliekant nuodugnius diagnostinius tyrimus.
Diagnostinės stuburo ligų galimybės
Pastaruoju metu Pasaulyje stuburo ligų diagnostikai dažniausiai taikomos tokios pažangios diagnostinės priemonės, kaip kompiuterinė tomografija bei magnetinio rezonanso tomografija. Būtent pastarasis tyrimas šiuolaikinėje diagnostikoje apibūdinamas kaip „aukso standartas“ (tyrimą atliekant 1,5 T galingumo MRT tomografu), kai tyrimo metu galima tirti tiek atskiras stuburo dalis (kaklinę, krūtininę ar juosmeninę), tiek visą stuburą iš karto.
„Viso stuburo magnetinio rezonanso tomografija – tai neinvazinė patikra, kurios metu, naudojant greitas magnetinio rezonanso impulso sekas, matomi viso stuburo vaizdai. Šis tyrimas, priešingai nei tiriant atskirus stuburo segmentus, naudojamas iš karto visoms žmogaus stuburo dalims, segmentams vizualizuoti – tiek stuburo slanksteliams, tiek nugaros smegenims bei stuburą supantiems minkštiesiems audiniams. Taip per 45 skenavimo minutes gaunama išsami informacija apie visą stuburą“ – teigia gydytoja S. Jakštienė. Gydytojos teigimu, šis tyrimo metodas naudotinas skoliozei, sklaidos defektams, trauminiam stuburo ar nugaros smegenų pažeidimui, degeneraciniams pakitimams, disko išvaržoms, metastazėms į stuburą ar nugaros smegenis, mielopatijai, spinalinės formos išsėtinei sklerozei bei kitoms stuburo ligoms diagnozuoti.
„Dažnai žmonėms kyla nepagrįstų abejonių dėl šio tyrimo saugumo, tačiau tai – saugus, neinvazinis tyrimas, kurio metu nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė.“ – teigia S. Jakštienė.
