Alerginiai tyrimai - Affidea Lietuva

Alergija – organizmo reakcija į tam tikrus aplinkos veiksmus, maisto produktus, žiedadulkes, chemines medžiagas ar kitus dirgiklius. Dėl to nukenčia ne tik gyvenimo kokybė, darbingumas, bet ir sveikatos būklė, kuri nesiimant reikalingų priemonių, gali labai stipriai pablogėti. Dėl to, būtini alerginiai tyrimai, kurie padėtų išsiaiškinti tikrąją alergijos priežastį ir ją sukeliančius alergenus.

Kam reikalingi alergologiniai tyrimai?

Alergologiniai tyrimai padeda ne tik nustatyti alergijos priežastis bei alergenus, kurių sukeliamas reakcijas ir simptomus galima stebėti bei reguliuoti, pasitelkus tinkamas gydymo priemones arba pakeitus tam tikrus savo įpročius bei gyvenimo būdą. Norintys sužinoti, kokia yra alergologinių tyrimų kaina, gali rasti visą informaciją skiltyje Kainynai.

Kaip yra diagnozuojama alergija?

Tam, kad būtų diagnozuota alergija yra atliekami alergenų tyrimai. Jų sukelta reakcija ir parodo, jog jūsų organizmas yra alergiškas tai medžiagai, dirgikliui ar aplinkos poveikiui. Kaip atliekami šie tyrimai? Priklausomai nuo rūšies, jie atliekami iš kraujo mėginio arba odos dūrių, testuojant alergiją kelioms alergenų rūšims. Dažniausiai tai būna dulkių erkutės, pelėsis, naminiai gyvūnai, tam tikri maisto produktai ar jų sudėtinės dalys, medikamentai, sunkieji metalai, žiedadulkės, eteriniai aliejai ar kvapai.

Alergijos metu, žmogaus organizme pradeda gamintis IgE antikūnai, kurie jungdamiesi su uždegiminę reakciją sukėlusiomis ląstelėmis, sukelia nepageidaujamas organizmo reakcijas: niežėjimą, slogą, kvėpavimo sutrikimus ir kitus nepageidaujamus reiškinius.

Kas nustatoma alergologinio tyrimo metu?

Alergologinio tyrimo metu yra nustatomos medžiagos, patenkančios į organizmą per kvėpavimo takus, odos paviršių, maisto produktus, kontaktą su naminiais gyvūnais, vabzdžių įkandimus ar buityje naudojamas chemines medžiagas. Tad pagrindinis šių tyrimų tikslas – nustatyti alergenus, kurie ir sukelia alerginę reakciją.

Kada geriausia atlikti alergologinius tyrimus?

Dažniausiai alergijos nustatymo tyrimus atlieka gydytojas alergologas. Pas jį galima kreiptis tiek su siuntimu, išduotu jūsų šeimos gydytojo, tiek užsiregistravus asmeninei konsultacijai. Tačiau reiktų žinoti tai, kad alergijos yra skirtingų tipų, kurios pasireiškia  ūmia arba lėta reakcija. Pirmuoju atveju, alerginė reakcija pasireiškia per praktiškai iškart po susidūrimo su alergenu. Pavyzdžiui, šienligė ar alergija žiedadulkėms, kuri gali sukelti slogą, akių uždegimą, įvairius bėrimus, anafilaksinį šoką, atopinį dermatitą, bronchinę astmą ir kitus nepageidaujamus šalutinius reiškinius. Tokio tipo alergijos yra nustatomos atlikus tyrimus iš kraujo mėginio arba atlikus alergenų nustatymo testą ant odos. Tad geriausia atlikti alergologinius tyrimus, prieš prasidedant augalų žydėjimui.

Alergologas atlikęs tyrimus gali ne tik nustatyti tikslų alergeną ar jų grupes, bet ir ligos diagnozę, kurios gydymui parinks reikalingus medikamentus bei prevencines priemones.

Ką reikėtų žinoti prieš alergologinį tyrimą?

Prieš alergologinį tyrimą reiktų žinoti ir specialistui papasakoti apie dažniausiai pasireiškiančias alergines reakcijas, tikslius dabartinius alerginių reakcijų simptomus, naudojamus vaistus, bandytus gydymo būdus bei jų efektyvumą. Taip pat svarbu žinoti ar artimoje aplinkoje yra asmenų, kurie yra alergiški, tuomet būtų galima nustatyti ar jūsų alerginiai susirgimai yra genetiškai paveldėti. Svarbu papasakoti apie tai ar būna kokių nors odos reakcijų į aplinkos poveikį ar chemines medžiagas, naudojamas buityje.

Alergijos formos

Alergijos formos būna labai įvairios, tačiau pagrindinės yra skirstomos: į sezoninę alergiją; alergiją maistui ar tam tikriems maisto produktams; bronchinę astmą, kurią sukelia alergenai, patekę į kvėpavimo takus ir dirginantys gleivinę; alergija gyvūnams ir vabzdžių įkandimams.

Alergija dėl netinkamo maisto

Alergija dėl netinkamo maisto – viena populiariausių ir dažniausių alergijos formų, kuri gali pasireikšti įvairiais simptomais. Sergant alergija maistui, sutrinka žarnyno darbas, atsiranda gerųjų bakterijų disbalansas, kurį sukelia alergenai, reaguojantys į vienos ar kitos rūšies maisto produktų suvartojimą.

Dažnai alergiją maistui turintys žmonės serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, užsikrečia infekcijomis ir jaučia chronišką nuovargį. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių maisto medžiagų, kurioms žmonės yra alergiški – baltymai. Būtent baltymai yra gana sunkiai virškinami, dėl ko žarnyne pradeda kauptis nesuvirškinti jų likučiai, kurie apnuodija ne tik virškinimo traktą, bet ir visą organizmą.

Dažniausiai alergija pasireiškia šiems daug baltymų, turintiems maisto produktams – pienui, riešutams, kiaušiniams ar sojos produktams. Taip pat dauguma žmonių netoleruoja kviečių, nes juose yra baltymas – glutenas. Apie jo žalą yra labai daug informacijos, tačiau norėtumėte akcentuoti, jog neieškant tinkamo sprendimo ar nekeičiant mitybos įpročių, galima turėti rimtų sveikatos problemų, pvz. susirgti celiakija ar kitomis ligomis.

Alergija įkvepiant

Vieni dažniausiai pasitaikančių alergenų yra tie, kurie sukelia alergiją, patekę į kvėpavimo takus. Alergija įkvepiant pasireiškia alergine sloga, čiaudėjimu, sunkiu kvėpavimu ar net bronchine astma, akių jautrumu ir ašarojimu. Tokio tipo alergija pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau labiausiai išryškėja sulaukus vyresnio amžiaus, maždaug nuo 25-erių metų. Tam įtakos turi labai daug aplinkos veiksnių: gyvenimo įpročiai, pvz. nuovargis, stresas, oro tarša, fizinė organizmo būklė. Taip pat reiktų nepamiršti, kad alergija įkvepiant yra sezoninė, todėl pavasarį, žydint augalams ir kai kuriems medžiams (pvz. beržams) prasideda pats alergenų pikas. Vasaros periodu, daugiausia alergenų kyla iš pievose žydinčių augalų. Tuomet labai aktyviu alergijos simptomu tampa šienligė, dėl kurios gali paūmėti bronchinė astma bei odos sudirgimai.

Alergijas per odą

Alergijos per odą dažniausiai pasireiškia  įvairiais bėrimais ir odos sudirgimais. Tačiau ne visais atvejais odos bėrimai reiškia, jog jūs esate alergiškas. Tad labai svarbu išsitirti kokie alergenai iš aplinkos ar tiesioginio kontakto metu sukelia bėrimus ir kitas alergines reakcijas.

Viena iš pagrindinių alergijos įkvepiant priežasčių yra tiesioginis kontaktas su alergenų šaltiniu. Tai gali būti įvairios lakios cheminės medžiagos, kurias kasdien naudojame buityje; kosmetika ir higienos priemonės ir net nešiojamų drabužių medžiagos sudėtis. Pagrindinis simptomas yra kontaktinis dermatitas. Jį atpažinti galima pagal šiuos požymius: odos paraudimą; patinimą; raudonus, niežtinčius spuogelius ant kūno, kurie palaipsniui tampa rimtais odos pažeidimams.

Alergija įgėlus vabzdžiams

Alergija vabzdžių įgėlimui yra viena pavojingiausių alerginių reakcijų formų. Pagrindinis simptomas – anafilaksija, kuri laiku nesuteikus pagalbos, gali baigtis ir mirtimi. Tokiu atveju, rekomenduojama turėti adrenalino, nes tai yra vienintelis vaistas, galintis padėti nuo anafilaksijos ir išgelbėti žmogaus gyvybę. Lengvesniems atvejams galima taikyti imunoterapiją su vabzdžių nuodais, kurie sumažina sunkių alerginių reakcijų į vabzdžių įkandimus riziką.

Šios rūšies alergiją galima identifikuoti pagal šiuos požymius: ūmi ligos pradžia, beveik iškart po vabzdžio įgėlimo, pasireiškianti odos paraudimu ir liežuvio patinimu; kvėpavimo sutrikimai (dusulys, apsunkintas kvėpavimas su bronchų spazmais); sumažėjęs kraujospūdis; virškinimo sutrikimai (pykinimas, vėmimas ar ūmūs pilvo skausmai).