Mažakraujystės tyrimai - Affidea Lietuva

Mažakraujystė pasireiškia net ketvirčiui populiacijos ir yra siejama su tokiais simptomais kaip bendras silpnumas, dusulys, nuovargis, mieguistumas. Kartais šie požymiai nėra itin ryškūs, tad pacientai gali net nežinoti apie ligą, tačiau dėl to kenčia visas organizmas, kankina prasta savijauta ir prastėja gyvenimo kokybė. Mažakraujystės tyrimai atliekami greitai ir paprastai, tad kęsti prastos savijautos tikrai neverta.

Kas yra mažakraujystė?

Mažakraujystė yra organizmo būklė, kurią lemia sumažėjęs hemoglobino ir / arba eritrocitų kiekis. Dėl to suprastėja deguonies pernešimo funkcija. Mažakraujystės, vadinamosios anemijos, priežastys geležies, vitamino B12 ar folinės rūgšties stoka, svarbus veiksnys yra ir įvairios lėtinės ligos. Vis dėlto dažniausiai anemijos atvejai nustatomi dėl geležies stokos.

Mažakraujystė gali išsivystyti dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, vartojant nepakankamai B grupės vitaminų, geležies. Tai gali lemti skurdi, nepilnavertė mityba, dantų trūkumas, kramtymo problemos. Taip pat anemija dažnai išsivysto ir dėl kraujavimą sukeliančių ligų, pavyzdžiui, opų, hemorojaus; nuolatinio kontakto su kenksmingomis medžiagomis, piktnaudžiaujant alkoholiu. Šią ligą gali sukelti ir maliarija bei autoimuninės ligos. Išsamūs mažakraujystės tyrimai padeda nustatyti ligos kilmę ir daryti pagrįstas išvadas ieškant jos pradinės priežasties.

Kada rekomenduojama atlikti mažakraujystės tyrimą?

Nuolatinis nuovargis, mieguistumas, energijos stygius, galvos skausmas – tai tipiniai mažakraujystės simptomai. Jei juos jaučiate, rekomenduojami išsamūs mažakraujystės tyrimai. Dėl deguonies trūkumo taip pat gali varginti raumenų skausmai, padažnėjęs pulsas, uoslės sutrikimas, odos problemos, plaukų slinkimas. Tik nustačius ligą, gali būti skiriamas gydymas, kuris pagerins savijautą ir padės išvengti nemalonių simptomų.

Kokia mažakraujystės tyrimų nauda?

Mažakraujystės tyrimai apima kelis susijusius rodiklius ir parodo, dėl kokio elemento trūkumo organizme išsivystė anemija. Gydymas gana paprastas – gydytojas skiria preparatų, kurie padeda atstatyti trūkstamo elemento atsargas.

Dažniausiai nustatoma mažakraujystės dėl geležies trūkumo, tačiau pernelyg didelis geležies kiekis organizme gali sukelti rimtų problemų ir pakenkti kai kuriems vidaus organams. Dėl to būtina tiksliai žinoti, kokio elemento trūksta ir griežtai kontroliuoti vartojamas dozes. Juolab, kad geležies kiekis ląstelėse pasipildo tik per kelis mėnesius, o tiek laiko vartojant geležies papildus, jei šio elemento organizme nestinga, gali kilti rimtų sveikatos problemų.

Kaip atliekami tyrimai?

Vienas pirmųjų žingsnių mažakraujystės diagnozavime yra bendras kraujo tyrimas (BTK). Jo metu vertinami tokie rodikliai kaip hemoglobinas ir eritrocitų kiekis. Atlikus šį tyrimą ir pastebėjus minėtų rodiklių neigiamus nuokrypius, yra reikalingi išsamesni tiksliniai mažakraujystės tyrimai, kurie padeda nustatyti ligos kilmę. Atliekami geležies, feritino, vitamino B12, CRB, transferino ir kiti tyrimai. Išsiaiškinus, kokių medžiagų organizme stinga, skiriamas gydymas. Norint tiksliai nustatyti ligos priežastį, gali būti skiriami papildomi vidaus organų tyrimai.

Ar tyrimai mokami?

Tyrimai mūsų klinikoje yra mokami. Jei jaučiate mažakraujystei būdingus simptomus, rekomenduojama išsami anemijos ištyrimo programa – tai mažakraujystės tyrimai, kurie apima pagrindinius rodiklius. Tyrimo programa apima BTK, geležies, feritino ir kitus kraujo tyrimus.