Skausmas širdies plote – kada verta sunerimti?

Skausmas širdies plote – neraminantis ir nemenką pavojų galintis signalizuoti simptomas. Dažnas žmogus, pajutęs nemalonius pojūčius krūtinėje, pirmiausia pagalvoja apie širdies ligas, tačiau medikai atkreipia dėmesį – skausmas kairėje krūtinės pusėje gali rodyti ne tik širdies bei kraujagyslių sutrikimus, bet ir gausybę kitų rimtų organizmo patologijų. Šeimos gydytoja Eglė Lukštienė paaiškina, kokias ligas gali slėpti tokie simptomai ir ką svarbu žinoti juos pajutus.

Širdies ligomis serga vis jaunesnio amžiaus pacientai

Pasak šeimos gydytojos, širdies ligomis sergančių žmonių amžius vis jaunėja, o komplikacijos vis dažniau nustatomos darbingo amžiaus pacientams. Skausmas širdies plote nėra vienalytis – jį gali lemti tiek išeminės širdies ligos, tiek stambiųjų kraujagyslių patologijos, tiek vadinamoji perdikardialgija ar kitų organų sistemų sutrikimai.

Pajutus skausmą krūtinėje, gydytoja pataria pirmiausia įvertinti jo pobūdį ir atsakyti sau į kelis svarbius klausimus: kur tiksliai skauda, ar skausmas yra duriantis, spaudžiantis, maudžiantis, koks jo intensyvumas, ar jis plinta į kitus kūno taškus, kas jį sukelia, kiek laiko trunka ir ar palengvėja nuo poilsio ar vaistų. Taip pat svarbu įvertinti, ar skausmą lydi kiti simptomai – pykinimas, galvos svaigimas, dusulys, šaltas prakaitas.

„Širdinės kilmės skausmas dažniausiai pasireiškia kaip spaudžiantis pojūtis, kuris plinta į kairę ranką, petį ar žandikaulį. Jis gali prasidėti po emocinės įtampos ar fizinio krūvio ir palengvėti pailsėjus ar pavartojus kraujagysles plečiančių vaistų, tokių kaip greito veikimo nitroglicerinas“, – pasakoja Eglė Lukštienė.

Šeimos gydytoja Eglė Lukštienė

Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį

Jeigu be skausmo pacientas pastebi padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimus ar kitus gąsdinančius simptomus, atliekami baziniai kraujo tyrimai – vertinami elektrolitai, skydliaukės hormonai, gliukozės ir cholesterolio kiekis, inkstų funkcijos rodikliai, taip pat atliekama elektrokardiograma. Esant poreikiui, skiriamas širdies ultragarsinis tyrimas, Holter monitoravimas, fizinio krūvio mėginys, o įtarus vainikinių arterijų susiaurėjimą – širdies kompiuterinė tomografija ar koronarografija.

Tačiau gydytoja pabrėžia, kad skausmas krūtinėje gali būti iššauktas ir kitų rimtų sveikatos sutrikimų, nes krūtinės ląstoje yra daug struktūrų, kurių pažeidimai taip pat gali pasireikšti nemaloniais pojūčiais. Tarp tokių priežasčių – plaučių ligos, tokios kaip uždegimai, embolija ar bronchitas. Virškinimo trakto ligos, įskaitant stemplės uždegimą, refliuksą ar skrandžio opaligę, taip pat gali pasireikšti skausmu krūtinėje. Kartais diskomfortą sukelia tulžies pūslės akmenligė ar uždegimas.

„Skausmo priežastimi gali būti ir stuburo problemos – išvaržos, tarpšonkaulinių nervų dirginimas ar net slankstelių lūžiai. Vyresniame amžiuje, pavyzdžiui, gana dažnai pasitaiko juostinė pūslelinė, kurios pradžioje pasireiškia skausmas palei tarpšonkaulinį nervą, o tik po kelių dienų atsiranda būdingas bėrimas“, – aiškina šeimos gydytoja.

Jos teigimu, medikai visada pirmiausia įtaria širdies patologiją, todėl atliekamas fizinis ištyrimas, matuojamas kraujo spaudimas, temperatūra, vertinama deguonies saturacija bei užrašoma elektrokardiograma. Jei širdies problemų nerandama, atliekami papildomi tyrimai – krūtinės ląstos rentgenograma, stuburo radiologiniai tyrimai ar vidaus organų ultragarsas. Virškinimo trakto pažeidimams įvertinti dažnai skiriama endoskopija.

Diagnozės patikslinimui gali būti atliekami ir išplėstiniai kraujo tyrimai – bendras kraujo tyrimas, C reaktyvusis baltymas, širdies raumens pažeidimo baltymai, kepenų funkcijos rodikliai, elektrolitai. Tik įvertinus visų tyrimų rezultatus, sprendžiama dėl tikslios diagnozės ar papildomo ištyrimo poreikio.

Širdies ligų rizika - įgimta ar įgyjama?

Pasak gydytojos, už širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi dažnai slypi rizikos veiksniai – tiek paveldimi, tiek gyvenimo būdo. Nemodifikuojami veiksniai yra lytis, amžius ir paveldimumas, tačiau modifikuojami – rūkymas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, piktnaudžiavimas alkoholiu ir tokios ligos kaip hipertenzija, cukrinis diabetas, dislipidemija – gali būti koreguojami.

„Norint sumažinti širdies ligų riziką, būtina laikytis sveikos mitybos principų – valgyti daugiau augalinės kilmės maisto, mažinti sočiųjų riebalų kiekį, vartoti pakankamai daržovių, gerti vandenį, vengti greitųjų angliavandenių. Taip pat labai svarbu reguliariai mankštintis – rekomenduojama aktyviai judėti bent 45 minutes penkis kartus per savaitę“, – sako Eglė Lukštienė.

Ji priduria, kad pajutus bet kokį skausmą krūtinėje, ypač jei epizodai kartojasi, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Stiprus, plintantis skausmas, kuris nepraeina ilsintis ar pavartojus nitroglicerino, kartu su dusuliu ar bendru silpnumu – signalas nedelsti ir skubiai vykti į gydymo įstaigą.