Bendras kraujo tyrimas

Bendras kraujo tyrimas (BKT) yra pagrindinis profilaktinis kraujo sudėties tyrimas. Jis padeda įvertinti kraujo forminių elementų – eritrocitų, trombocitų, leukocitų – kiekį, tūrį, formą ir pasiskirstymą pagal rūšį. Taip pat gali būti nustatomos netipinės ląstelės (pvz., LUC – didelės nespecifinės ląstelės).

Registruokitės kraujo tyrimams:

Registracija

BKT leidžia aptikti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip uždegimai, mažakraujystė, taip pat padeda atskirti bakterinės ir virusinės kilmės infekcijas. Jei tyrimo rezultatai rodo galimą patologiją, gydytojas gali paskirti išsamesnius diagnostinius tyrimus.

Analitės ir jų reikšmės

WBC (LEUKOCITAI)
WBC - Leukocitai, dar vadinami baltaisiais kraujo kūneliais, yra vienas iš pagrindinių uždegimo rodiklių. Ši analizė matuoja bendrą penkių ląstelių grupių – neutrofilų, limfocitų, monocitų, eozinofilų ir bazofilų – koncentraciją. Leukopenija (maža leukocitų koncentracija) gali rodyti kepenų pažeidimus, įsisenėjusias infekcijas, blužnies padidėjimą ar pažeidimus bei autoimuninius sutrikimus. Leukocitozė (padidėjusi leukocitų koncentracija) dažniausiai rodo infekciją, tačiau gali būti ir kitų priežasčių, pvz., audinių pažeidimai, alerginiai ar autoimuniniai sutrikimai. Užsitęsęs leukocitų padidėjimas gali kelti įtarimą dėl leukemijos.

RBC (ERITROCITAI)
Eritrocitai, arba raudonieji kraujo kūneliai, atsakingi už audinių aprūpinimą deguonimi ir dujų apykaitą. Eritrocitopenija dažniausiai susijusi su anemijomis, o eritrocitozė gali būti dėl dehidratacijos, širdies, inkstų ar plaučių ligų, rūkymo.

HBG (HEMOGLOBINAS)
Hemoglobinas – eritrocituose esantis baltymas, kuris geba prisijungti deguonį ir anglies dioksidą. Sumažėjusi koncentracija dažniausiai siejama su anemijomis, o padidėjimas gali būti stebimas rūkantiems, gyvenantiems aukštai kalnuose, patiriantiems didelį fizinį krūvį. Kartais tai gali būti kraujo ligų ar vėžinių susirgimų požymis.

HCT (HEMATOKRITAS)
Hematokritas – apskaičiuojama vertė, nurodanti, koks santykis viso kraujo tūrio sudaro eritrocitai. Šis rodiklis naudingas vertinant organizmo gebėjimą pernešti deguonį.

MCV (VIDUTINIS ERITROCITO TŪRIS)
Svarbus rodiklis anemijos klasifikacijai ir gydymo sekimui. MCV padidėjimas gali rodyti vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumą, toksinį kepenų pažeidimą. Mažėjimas gali būti dėl ilgalaikio geležies trūkumo ar apsinuodijimo švinu.

MCH (VIDUTINIS ERITROCITŲ HEMOGLOBINAS)

MCH padidėjimas ar sumažėjimas paprastai seka kartu su MCV. Rodiklio padidėjimą gali lemti kepenų pažeidimai, vegetarizmas, lėtinis alkoholizmas, o sumažėjimą – geležies trūkumas, lėtiniai uždegimai, navikai.

MCHC (VIDUTINĖ HEMOGLOBINO KONCENTRACIJA ERITROCITE)
Šis rodiklis naudingas vertinant deguonies pernešimo gebą organizme. MCHC mažėjimas gali rodyti hemoglobino sintezės sutrikimus.

RDW (ERITROCITŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL DYDĮ)
Leidžia įvertinti eritrocitų variaciją nuo mažiausio iki didžiausio dydžio. Naudingas anemijų diagnostikai.

PLT (TROMBOCITAI)
Trombocitai – kraujo ląstelės, atsakingos už kraujo krešėjimą. Trombocitozė gali būti dėl intensyvaus fizinio krūvio, streso ar lėtinių uždegimų. Trombocitopenija dažniausiai pasitaiko dėl sumažėjusios trombocitų gamybos kaulų čiulpuose ar jų greitesnio ardymo.

MPV (VIDUTINIS TROMBOCITŲ TŪRIS)
Šis rodiklis leidžia įvertinti trombocitų dydį ir atsinaujinimo procesus organizme.

NE (NEUTROFILAI)
Didžiausia leukocitų klasė, dalyvaujanti uždegiminiuose ir infekciniuose procesuose. Padidėjimas dažniausiai rodo bakterinę infekciją.

LY (LIMFOCITAI)
Limfocitai skirstomi į B ir T tipo ląsteles, atsakingas už imuninį atsaką. Limfocitopenija gali atsirasti dėl virusinių infekcijų (pvz., ŽIV, gripo virusas, hepatitai), susilpnėjusio imuniteto. Limfocitozė dažniausiai siejama su virusinėmis infekcijomis.

MO (MONOCITAI)
Monocitai dalyvauja toksinų šalinime, antikūnų susidaryme. Jų padidėjimas stebimas sergant tuberkulioze, sifiliu, lėtiniais uždegimais ar tam tikromis kraujo ligomis.

EO (EOZINOFILAI)
Atsakingi už alerginių reakcijų ir parazitinių infekcijų kontrolę. Padidėjimas dažniausiai siejamas su alergijomis, parazitinėmis infekcijomis ar autoimuninėmis ligomis.

BA (BAZOFILAI)
Dalyvauja greito tipo alerginėse reakcijose. Padidėjimas gali būti stebimas esant reumatoidiniam artritui, virškinimo trakto opoms.

LUC (KITOS NETIPINĖS LĄSTELĖS)
Atsiranda nepriklausomai nuo kitų netipinių ląstelių buvimo. Jų padidėjimas gali būti susijęs su leukemijomis, virusinėmis infekcijomis, imuninės sistemos sutrikimais.

DUK

Kokios bendro kraujo tyrimo sudedamosios dalys?

Tai yra vienas ir pagrindinių ir svarbiausių tyrimų, kuris atliekamas ne tik ieškant įvairių sutrikimų priežasties, bet ir profilaktiškai, siekiant įvertinti sveikatos būklę. Kadangi jis parodo, pagrindinių forminių elementų, tokių kaip eritrocitai, trombocitai ir leukocitai kiekį, jų formą, tūrį bei tai, kaip jie santykinai pasiskirstę. Taip pat yra analizuojamos ir kitos netipinės ląstelės. Todėl ta, ką parodo toks tyrimas apima nemažai sveikatos problemų. Nors dažniausios yra mažakraujystė, įvairūs uždegimai, taip pat bakteriniai bei virusiniai susirgimai. O aiškinantis, kas yra tikroji šių negalavimų priežastis, gali būti reikalingi ir papildomi tyrimai.

Kokios normos?

Kiekvienu atveju norma gali kažkiek skirtis, kadangi ji priklauso nuo kelių pagrindinių aspektų. Pirmiausia, tai būtų amžius, kadangi neretai kūdikiai ir vaikai turi žymiai daugiau arba kaip tik mažiau tam tikrų elementų lyginant su vyresniais žmonėmis. Taip pat rodikliai dar priklauso ir nuo lyties ar netgi rasės bei žmogaus gyvenimo būdo. Todėl ir rezultatai yra vertinami labai individualiai atsižvelgiant į kiekvieną asmeniškai. Todėl, jeigu vienas ar kitas elementas neatitinka nustatytos ribos, nereikėtų nerimauti. Kartais tai gali būti visai normalu. Dėl šios priežasties po tyrimo rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju, kuris dar kartą jį išanalizuos bei pateiks savo išvadas.

Kada reikalingas?

Išsitirti yra naudinga praktiškai visada, būtent todėl toks tyrimas atliekamas periodiškai profilaktiniais tikslais. Kadangi yra tikrai daugybė negalavimų, kurių simptomų galima ir nejausti. Tačiau būtent kraujo tyrimas bus pirminis indikatorius, kuris leis apie juos sužinoti. Žinoma, jeigu savijauta nėra gera, tuomet jis bus neišvengiamas, kadangi būtent nuo to prasideda ligos identifikavimas, kas leidžia nustatyti preliminarią diagnozę. Taip pat jis reikalingas periodiškai, kuomet moteriai įtariamas nėštumas ir visu jo metu, kadangi taip galima stebėti organizmo būklę.

Be to, tokie tyrimai gali būti reikalingi ir žmonėms, kurie turi įvairių lėtinių ligų, kuomet taip pat reikia nuolat stebėti sveikatos būklę ir ją vertinti. Taip galima ne tik kontroliuoti ligą, bet ir analizuoti vaistų poveikį bei atrasti efektyviausią gydymo būdą. Todėl toks tyrimas bus vienas iš svarbiausių praktiškai bet kuriuo atveju. Tiek susidūrus su liga, tiek ir visiškai sveikam žmogui, norint kaip įmanoma anksčiau sužinoti apie galimus susirgimus bei jų išvengti.

Kokiu metu geriausia atlikti tyrimą?

Bendrojo kraujo tyrimą, norint pasiekti tiksliausius rezultatus rekomenduojama atlikti iš pačio ryto, geriausia iki 10 valandos. Kadangi daugumai kyla labai natūralus klausimas, ar galima valgyti prieš tai ir kaip išbūti iki tyrimo. Būtent dėl šios priežasties geriausia rytą paskirti tyrimui, kadangi tuomet neteks ilgą laiką badauti. Taip pat tai bus ir optimalus laikas po paskutinio valgio, kadangi praktiškai visuomet per naktį praeis rekomenduojamos 12 valandų.

Kaip pasiruošti bendram kraujo tyrimui?

Norint gauti tikslius rezultatus labai svarbus tinkamas pasiruošimas prieš tyrimą. Mūsų kraujo rodiklius gali paveikti įvairūs faktoriai, todėl svarbu laikytos visų nurodytų bendrųjų reikalavimų bei, jei yra specifinių gydytojų rekomendacijų. Visa instrukcija bei patarimai, ką reikėtų daryti ir ko reikėtų vengti prieš atliekant tyrimą yra pateikiama iš anksto, todėl belieka tik laikyti nurodymų. Kadangi neretai jie gali turėti įtakos ir pagrindiniams faktoriams, kas įeina į atliekamą tyrimą.

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, kad kraujo tyrimą reikia atlikti iš ryto, rekomenduojama iki 10 valandos ryto. Prieš atliekant bendrąjį kraujo tyrimą reikia būti nevalgius bent 3 valandas. Vienas iš bendrųjų reikalavimų taip pat bent 15 minučių iki tyrimo nerūkyti, nes nikotinas gali pakenkti rezultatų tikslumui.

Ir, nors dažnai akcentuojama, jog prieš tyrimus reikėtų vengti maisto, o kartais rekomenduojama nevalgyti net pusę paros, tačiau badauti taip pat nereikėtų. Kadangi to kaina gali būti netikslūs rezultatai, ypač, jeigu tiriamas kažkoks specifinis baltymas arba fermentas. Kadangi badaujant po ilgesnio laiko organizmas ima naudoti sukauptas medžiagas, kas taip pat iškreipia galutinius rezultatus.

Be to, rekomenduojama prieš tyrimus vengti ne tik maisto, bet ir streso, kuris sukelia daugybę reakcijų organizme. Ir būtent dėl jo gali pakisti netgi tam tikrų dalelių santykis kraujyje. Lygiai kaip ir užsiimant aktyvesne veikla, todėl patariama vengti ne tik sporto, bet ir didesnio fizinio krūvio.

Lygiai taip pat negalima vartoti ir alkoholinių gėrimų ir patariama jų prieš tyrimus vengti kaip įmanoma ilgesnį laiką. Kadangi jie gali ne tik iškreipti rezultatus, tačiau ir turėti nemažai įtakos bendrai sveikatos būklei. Todėl tokiu atveju gali tekti netgi visiškai iš naujo pakartoti tyrimą.

Jei kraujo tyrimą atliekate vasaros metu, venkite būti tiesioginėje saulėje.

Ką parodo tyrimas?

Jis parodo skirtingų kraujo sudedamųjų dalių santykį, kiekį, jų dydį bei tūrį. Ir nors daugeliui šios reikšmės gali nieko labai nesakyti, tačiau pagal jas gydytojas gali įvertinti esamą sveikatos būklę bei identifikuoti tam tikras problemas. Aišku, kai kuriais atvejais jau prie rezultatų gali būti pateiktas ir paaiškinimas, kuris suteikia galimybę juos interpretuoti ir savarankiškai. Tačiau tikrai nėra rekomenduojama tą daryti, kadangi vertinant reikia atsižvelgti į daugybę skirtingų niuansų, kuriuos žino tik gydytojas. Dėl šios priežasties, jeigu bendro tyrimo rezultatai nėra geri, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais. Kadangi tai gali reikšti ir kažkokią ligą, kurią reiktų identifikuoti.

Kai kuriais atvejais toks tyrimas parodo nikotiną, todėl į tai taip pat vertėtų atkreipti dėmesį. Kadangi kartais galima netgi pagalvoti, jog tai bus vėžys, ypač, jeigu atliekamas ne bendras, o jau specifinis žymenų tyrimas, kuris skirtas nustatyti šios ligos užuomazgas. Aišku, dažniausiai tai daroma jau įtariant apie onkologinius susirgimus arba esant rizikos grupėje. Tačiau tokie tyrimai gali būti atliekami ir profilaktiniais tikslais, siekiant išvengti šios sunkios ligos arba ją aptikti kaip įmanoma anksčiau. Kadangi tuomet ir gydymas bus paprastesnis ir galimybė įveikti vėžį bus žymiai didesnė. Tad būtų visai pravartu pasidomėti, kiek kainuoja šie tyrimai, ir juos atlikti.

Tuo tarpu bendras tyrimas, imant kraują iš venos, gali pranešti tiek apie virusinius, tiek ir apie bakterinius susirgimus bei juos atskirti. Kas labai svarbu parenkant gydymą, net jeigu liga ir nėra itin rimta. Kadangi pagal tai yra paskiriami efektyviausi vaistai. Taip pat gali būti nustatomos tokios ligos kaip anemija ar netgi leukemija. Žinoma, tai tikrai nėra dažni atvejai, kadangi periodiškai atliekant tyrimus galima aptikti tik šių ligų užuomazgas ir tuomet bus galima jų netgi išvengti.

Apie ką būtina informuoti gydytoją prieš tyrimus?

Svarbu, kad konsultacijos metu su gydytoju aptartumėte visus su sveikata susijusius klausimus. Papasakokite, kokius vaistus, vitaminus šiuo metu vartojate.

Aišku, labai dažnai ir pats gydytojas paklaus pagrindinių dalykų, kurie gali turėti įtakos rezultatams. O kartais gali būti pateikta netgi speciali anketa, kurią reikia užpildyti. Taip gydytojas žinos pagrindinius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti vertinant galutiniu rezultatus. Kadangi būtent tai kartais gali būti priežastis, kodėl tyrimas neatitinka vienos ar kitos normos. Ir tai nebūtinai reikš kažkokią ligą.

Pavyzdžiui, sportuojančių ir aktyvesnį gyvenimo būdą gyvenančių žmonių kraujo sudėtis gali kažkiek skirtis, kas yra visiškai normalu. Ji taip pat priklauso ir nuo amžiaus, lyties ir kitų esminių faktorių.

Rūpintis savo sveikata yra vienas esminiu dalykų, kurį turėtų daryti kiekvienas. Atsakingas požiūris į save ir savo sveikatą , jos stebėjimas ir konsultavimasis su savo srities profesionalais , gali užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Ankstyvas diagnozavimas sveikatos normų pakitimus gali užkirsti kelią rimties sveikatos sutrikimams ir užtikrinti kokybišką bei sveiką Jūsų gyvenimą.

Apsilankykite ir atlikite kraujo tyrimus bent kartą į metus ir sekdami savo sveikatą ir normų rodiklius jauskitės saugiai ir užtikrinti dėl savo sveikatos.

Neatidėliokite rūpesčio savo sveikata.
Registruokitės tyrimams:

Registracija