Elektrolitai: kalis, natris, chloras
Elektrolitai yra mineralai, kurie organizme neša elektrinį krūvį ir atlieka daugybę svarbių funkcijų: reguliuoja nervų ir raumenų veiklą, palaiko vandens balansą, rūgščių ir šarmų pusiausvyrą bei kraujo spaudimą. Svarbiausi elektrolitai yra kalis, natris, chloras.
Registruokitės tyrimams Affidea padaliniuose:
Registracija
Kalis (K)
Kalis – vienas svarbiausių mineralų, kurio 70 kg sveriančio žmogaus organizme yra apie 130 g. Didžiausia dalis kalio kaupiasi raumenyse, todėl sergant įvairiomis širdies ligomis arba nykstant raumenims dėl įvairių patologijų, kalio jonų koncentracija organizme mažėja. Neląstelinėje terpėje yra apie 2 % viso organizmo kalio, kuris tolygiai pasiskirsto tarp kraujo plazmos ir tarpląstelinio skysčio.
Sveiko žmogaus organizmas stengiasi palaikyti pastovią kalio koncentraciją kraujo serume, kad užtikrintų normalų nervinių ir raumenų ląstelių atsaką į išorinį dirgiklį, taip pat nervinių impulsų perdavimą. Neląstelinis kalis svarbus ir normaliai angliavandenių bei baltymų apykaitai. Didžioji dalis kalio pašalinama per inkstus su šlapimu, mažesnė dalis – su išmatomis ir nedidelis kiekis – su prakaitu. Kuo daugiau kalio suvartojama, tuo daugiau jo pašalinama su šlapimu. Reikšmingi kalio koncentracijos pokyčiai kraujo serume dažniausiai susiję su procesais, kurie sukelia ląstelinio kalio kiekio svyravimus.
Svarbus yra kalio ir vandenilio jonų tarpusavio ryšys (kraujo plazmos pH). Esant acidozei (padidėjusi vandenilio jonų koncentracija), kalio jonai šalinami iš ląstelių į neląstelinę terpę. Metabolinės alkalozės metu kalis priešingai – sulaikomas ląstelėse. Insulinas taip pat skatina kalio patekimą į ląsteles.
Hiperkalemija (padidėjusi kalio koncentracija)
Padidėjusi kalio koncentracija kraujo serume, viršijanti 5,3 mmol/l, vadinama hiperkalemija. Tai pavojinga būklė, galinti sukelti sunkų elektrolitų pusiausvyros sutrikimą. Jei kalio koncentracija pasiekia 7,0 mmol/l ar daugiau, gresia gyvybei pavojingos būklės, pavyzdžiui, širdies sustojimas.
Hiperkalemiją dažniausiai sukelia:
Inkstų nepakankamumas (inkstai nepajėgia pašalinti perteklinio kalio, sumažėja glomerulų filtracija);
Dideli audinių pažeidimai (pavyzdžiui, traumos ar miokardo infarktas);
Ūminis badas ir metabolinė acidozė (dėl kalio judėjimo iš ląstelių į neląstelinę terpę);
Sunkūs fiziniai pratimai ar intensyvus raumenų darbas.
Hipokalemija (sumažėjusi kalio koncentracija)
Kalio koncentracija kraujo serume, sumažėjusi žemiau 3,8 mmol/l, vadinama hipokalemija. Tai būklė, dažniausiai susijusi su kalio netekimu per:
Virškinamąjį traktą (vėmimas, viduriavimas).
Inkstus (sergant inkstų ligomis ar vartojant diuretikus).
Svarbu pabrėžti, kad vemiant kalis nepasišalina tiesiogiai su skrandžio turiniu, tačiau dėl patologinio mechanizmo daugiau kalio išsiskiria per inkstus. Nepakankamas kalio suvartojimas retai sukelia kalio trūkumą, tačiau ilgalaikis badavimas gali sukelti hipokalemiją (suaugusiam žmogui reikia 2–4 g kalio per dieną).
Hipokalemija pasireiškia simptomais, susijusiais su nervų ir raumenų pažeidimais:
Nuovargiu;
Silpnumu;
Susilpnėjusiais refleksais;
Širdies aritmijomis.
Abi būklės – tiek ryški hiperkalemija, tiek hipokalemija – gali būti pavojingos gyvybei:
Esant hiperkalemijai, širdis gali sustoti diastolėje.
Esant hipokalemijai, širdis gali sustoti sistolėje.
Kalio tyrimai yra ypač svarbūs vertinant elektrolitų balansą. Tyrimai reguliariai atliekami pacientams, vartojantiems insuliną, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintiems inkstų nepakankamumą.
Reikia pažymėti, kad kalio koncentracija kraujo serume tiesiogiai neatspindi viso organizmo kalio kiekio. Tačiau esant normaliai rūgščių ir šarmų pusiausvyrai, hipokalemija rodo ir bendrą kalio trūkumą organizme.
Natris (Na)
Natris (Na) – svarbiausias neląstelinis elektrolitas (katijonas), kuris reguliuoja subalansuotą vandens apykaitą. Ketvirtadalis organizme esančio natrio kaupiasi audiniuose, kita dalis yra neląsteliniame skystyje, kur natris nuolat keičiasi. Sveikam žmogui paros natrio poreikis yra 4–5 g (10–12 g NaCl). Nepaisant suvartoto kiekio skirtumų (nuo 2 g iki 7 g per dieną), sveikas organizmas geba išlaikyti stabilų natrio kiekį.
Daugiausia natrio pašalinama per inkstus, o mažesnė dalis – su išmatomis ir prakaitu. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kūdikių viduriavimo metu, perteklinis natrio ir vandens netekimas gali sukelti gyvybei pavojingas būkles.
Natris yra svarbus:
Osmosinio slėgio palaikymui;
Rūgščių ir šarmų pusiausvyrai. Perteklius natrio kartu su sumažėjusiu kaliu gali sukelti terpės šarminimą;
Raumenų susitraukimams.
Stabilų natrio kiekį organizme palaiko hormoniniai ir inkstų reguliavimo mechanizmai, kuriuose dalyvauja:
Reninas;
Angiotenzinas;
Aldosteronas;
Vazopresinas (antidiurezinis hormonas).
Kai natrio koncentracija kraujo serume viršija 148 mmol/l, būklė vadinama hipernatremija. Pagrindinės hipernatremijos priežastys:
Neužtikrintas pakankamas vandens suvartojimas: Ypač aktualu senyvo amžiaus žmonėms, kuriems troškulio jausmas būna nuslopintas; Komos būsenoje;
Didesnis vandens netekimas: Intensyvus prakaitavimas; Ilgas gilus kvėpavimas; Necukrinis diabetas (sutrikęs vandens reguliavimas).
Per didelis natrio suvartojimas: Lašinant tirpalus, kurių natrio koncentracija viršija fiziologinį lygį;
Natrio sulaikymas organizme: Kono sindromas (padidėjusi aldosterono sekrecija); Inkstų veiklos nepakankamumas; Kušingo sindromas (padidėjusi kortizolio gamyba, pasižyminti mineralkortikoidiniu aktyvumu).
Hipernatremija dažnai pasireiškia dehidratacijos sindromu, kuris gali sukelti:
Veninio spaudimo padidėjimą;
Plaučių edemą.
Kai natrio koncentracija kraujo serume nukrenta žemiau 134 mmol/l, būklė vadinama hiponatremija. Tai dažnesnė problema nei hipernatremija. Pagrindinės hiponatremijos priežastys:
Vandens kaupimasis organizme: Per didelis vandens suvartojimas ar intraveninis skysčių perteklius; Padidėjusi antidiurezinio hormono (vazopresino) sekrecija dėl įvairių klinikinių būklių pavyzdžiui, pneumonijos, pilvo traumų ar navikų arba dėl diuretikų vartojimo.
Natrio praradimas: Užsitęsęs vėmimas; Viduriavimas; Skysčių netekimas pro fistules.
Retai hiponatremija būna dėl nepakankamo natrio suvartojimo, tačiau tai įmanoma ilgai badaujant.
Svarbu paminėti, kad kai hiponatremija susijusi su kraujo praskiedimu (pavyzdžiui, suvartojus daug alkoholio), natrio kiekio korekcija dažniausiai nereikalinga.
Natrio tyrimas padeda įvertinti elektrolitų-skysčių balansą.
Chloras (Cl)
Chloras (Cl) – svarbiausias neląstelinis anijonas, kuris dažnai veikia kartu su natrio ir kalio jonais. Chloridai yra esminiai palaikant:
Vandens pasiskirstymą organizme;
Osmosinį slėgį;
Anijonų ir katijonų pusiausvyrą.
Chloro koncentracija dažnai priklauso nuo natrio ir kalio koncentracijų pokyčių. Chloro kiekis kraujyje padidėja esant:
Dehidratacijai (vandens netekimui).
Metabolinei acidozei (rūgštėjimo procesams).
Chloras sumažėja esant:
Skysčių pertekliui organizme (širdies ar inkstų nepakankamumas);
Ilgalaikiam vėmimui;
Antinksčių patologijoms (pvz., Addisono ligai).
Chloro koncentracijos pokyčiai atspindi bendrą elektrolitų balansą ir yra vertinami kartu su natriu bei kaliu.
Neatidėliokite rūpesčio savo sveikata.
Registruokitės tyrimams:
Registracija