Inkstų rodikliai
Nebaltyminės azotinės medžiagos, tokios kaip šlapalas, kreatininas ir šlapimo rūgštis, yra galutiniai baltymų skilimo produktai, kuriuos organizmas pašalina. Jų tyrimai yra svarbūs vertinant baltymų apykaitą ir inkstų funkciją.
Inkstų funkcijai įvertinti rekomenduojama ištirti visus tris šiuos rodiklius.
Registracija
Šlapalas (UREA)
Šlapalo (UREA) tyrimas yra pagrindinis nebaltyminių azotinių medžiagų koncentracijos rodiklis. Šlapalas gaminamas kepenyse iš amoniako, asparto rūgšties azoto ir anglies dioksido (CO₂), o iš organizmo pašalinamas per inkstus filtracijos būdu. Maždaug 30 % šlapalo reabsorbuojama inkstų kanalėliuose, leidžiant organizmui išsaugoti guanidino grupes.
Įprastai su šlapimu per parą pašalinama 25–30 g šlapalo. Nedidelis šlapalo kiekis išsiskiria su išmatomis ir prakaitu. Jei inkstų funkcija sutrinka, daugiau šlapalo gali išsiskirti per seiles ar virškinimo liaukas.
Padidėjęs šlapalo kiekis kraujyje, kai kreatinino koncentracija normali, gali rodyti uremiją, susijusią su:
Širdies nepakankamumu;
Kraujospūdžio sumažėjimu;
Pooperacinėmis būklėmis.
Uremija – apsinuodijimas dėl medžiagų apykaitos produktų kaupimosi organizme, dažniausiai pasireiškiantis padidėjus šlapalo ir kreatinino koncentracijoms kraujyje. Šlapalas nėra toksiškas ir gali būti naudojamas mediciniškai, pavyzdžiui, gydant smegenų edemą.
Kreatininas (CREA)
Kreatininas (CREA) yra inkstų funkcijos rodiklis, nes jo koncentracija kraujyje kyla tik esant ryškiam inkstų funkcijos sutrikimui.
Šlapalo kiekis kraujyje gali padidėti anksčiau, nei pakyla kreatinino lygis. Kreatinino kiekis kyla tik tada, kai sutrinka daugumos nefronų funkcija.
Kreatinino kiekio sumažėjimas nėra kliniškai reikšmingas, tačiau padidėjusi koncentracija rodo inkstų funkcijos nepakankamumą.
Šlapimo rūgštis (UA)
Šlapimo rūgštis (UA) – tai purininių nukleotidų skaidymosi produktas, cirkuliuojantis kraujyje kaip natrio uratas. Dėl blogo tirpumo plazmoje gali susidaryti uratų kristalai, kurie kaupiasi sąnariuose ir šlapimo takuose, sukeldami podagrą ir akmenligę. 80 % uratų pašalinami per inkstus, likusi dalis – per žarnyną. Šlapimo rūgštis iš dalies reabsorbuojama inkstų kanalėliuose.
Hiperurikemija – padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija, kuri dažniausiai atsiranda dėl:
Inkstų nepakankamumo (prastas uratų pašalinimas);
Purinų pertekliaus (pvz., valgant kepenis, ikrus, jaunų gyvulių mėsą);
Hiperurikemija yra pagrindinis podagros rizikos veiksnys.
Taip pat hiperurikemija gali pasireikšti dėl genetinių veiksnių (įgimta kurio nors fermento stoka (pirminė hiperurikemija)), psoriazės, badaujant arba dėl sutrikusios inkstų funkcijos sumažėja šlapimo rūgšties pašalinimas, pvz., dėl alkoholizmo, dėl acidozės ar cukrinio diabeto.
Hiperurikemija yra podagros rizikos veiksnys. Podagra – tai liga, kuriai būdingas ūminis artritas dėl uratų kristalų kaupimosi audiniuose. Uždegimą sukelia audiniuose besikaupiantys natrio urato kristalai. Apie 40 % negydymų pacientų išsivysto inkstų akmenligė. Šlapimo rūgšties tyrimas – svarbiausias rodiklis, naudojamas podagrai diagnozuoti ir gydymo eigai stebėti.
Podagra – tai liga, kuriai būdingas ūminis artritas dėl uratų kristalų kaupimosi audiniuose.
Apie 40 % negydytų pacientų išsivysto inkstų akmenligė.
Hipourikemija – sumažėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje.
Priežastys:
Ksantinoksidazės trūkumas, dėl kurio susidaro ksantinas vietoje šlapimo rūgšties;
Inkstų kanalėlių pažeidimai;
Genetiniai sutrikimai;
Vaistų vartojimas, pvz., didelės aspirino dozės.
Šlapimo rūgšties koncentracijos tyrimas svarbus ne tik podagros diagnostikai, bet ir pacientų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, vertinimui.
Neatidėliokite rūpesčio savo sveikata.
Registruokitės tyrimams:
Registracija