C-peptidas

C-peptidas – tai peptidas, kuris susidaro, kai kasos β ląstelėse proinsulinas skyla į insuliną ir C-peptidą. C-peptido ir insulino molekulių skaičius yra vienodas, tačiau C-peptidas kraujyje išlieka ilgiau nesuskilęs, todėl jo koncentracija paprastai yra didesnė nei insulino. Įprastai C-peptido ir insulino santykis kraujyje siekia maždaug 5:1. 

C-peptidas yra biologiškai neaktyvus, tačiau jo koncentracija kraujyje yra svarbi vertinant kasos liekamąją funkciją, pavyzdžiui, gydant insuliną vartojančius pacientus, po kasos naviko pašalinimo ar nustatant insulinomą (kasos β ląstelių naviką).

Padidėjusi C-peptido koncentracija gali būti susijusi su inkstų nepakankamumu, nes C-peptidas metabolizuojamas inkstuose. Jo kiekis taip pat dažnai būna padidėjęs II tipo cukrinio diabeto atveju, kadangi kasos β ląstelės aktyviai gamina insuliną, bandydamos kompensuoti audinių atsparumą insulinui. 

Esant I tipo cukriniam diabetui, C-peptido kiekis kraujyje paprastai sumažėja, nes ši liga susijusi su β ląstelių funkcijos praradimu. Mažas C-peptido lygis taip pat pastebimas po kasos operacijų arba intensyvaus gydymo insulinu, kai endogeninio insulino gamyba yra minimali. 

C-peptido tyrimai rekomenduojami siekiant: 

• Nustatyti insulino sekrecijos aktyvumą organizme, kai gydymas insulinu apsunkina tiesioginį insulino lygio įvertinimą; 

• Diferencijuoti I tipo ir II tipo cukrinį diabetą; 

• Diagnozuoti insulinomą ar įvertinti kasos β ląstelių funkciją po chirurginių intervencijų; 

• Stebėti C-peptido lygio pokyčius pacientams, sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis. 

C-peptido tyrimas dažnai laikomas naudingesniu už tiesioginį insulino kiekio nustatymą, nes insulino lygį greičiau veikia įvairūs metaboliniai ir terapiniai veiksniai, o C-peptido lygis tiksliau atspindi kasos β ląstelių aktyvumą.