Kortizolis
Kortizolis yra steroidinis hormonas, gaminamas antinksčių žievėje, kurio pagrindinė funkcija – organizmo atsakas į stresą. Patyrus bet kokį stresinį veiksnį (pvz., garsų šuns lojimą, nerimą dėl darbo ar fizinę grėsmę), hipofizėje išsiskiria adrenokortikotropinis hormonas (AKTH), kuris stimuliuoja kortizolio ir adrenalino sekreciją. Šis procesas įjungia vadinamąjį „kovos ar pabėgimo“ (angl. fight-or-flight) mechanizmą. Kortizolis tuo metu slopina augimo, virškinimo, imuninės ir lytinės sistemos funkcijas, kad organizmas galėtų susitelkti į stresoriaus įveikimą.
Trumpalaikis kortizolio padidėjimas įprastai nekelia žalos, tačiau užsitęsusi aukšta jo koncentracija gali sukelti fiziologinį stresą, padidindama riziką organų sistemų sutrikimams.
Kortizolio koncentracijos tyrimai gali būti atliekami:
Kraujo serume, siekiant įvertinti bendrą kortizolio apykaitą bei galimus antinksčių žievės ir hipofizės veiklos sutrikimus;
Seilėse, kaip patogus būdas stebėti kortizolio lygį per parą, ypač norint įvertinti organizmo atsaką į stresą.
Kortizolio koncentracija sveikų žmonių kraujyje ir seilėse kinta paros ritmu:
Didžiausias pikas stebimas ryte (~8 val.),
Mažiausia koncentracija – vakare (~20 val.).
Atliekant tyrimus, svarbu laikytis vienodo mėginių paėmimo laiko, nes kortizolio koncentracija reikšmingai svyruoja per parą. Kelių taškų tyrimas (mėginiai imami kelis kartus per dieną) leidžia išsamiau įvertinti hormono dinamiką, homeostazę ir reguliavimo gebėjimus.
Kortizolio lygio padidėjimas gali būti siejamas su:
Kushingo sindromu – ilgalaikė būklė, sukelianti sisteminius organizmo funkcijų sutrikimus;
Hipofizės, antinksčių ar kito audinio navikais;
Fiziologiniu stresu, pvz., trauma, operacija, nėštumas ar lėtinis psichologinis stresas.
Kortizolio sumažėjimas kraujo serume yra susijęs su:
Adisono liga – lėtiniu antinksčių funkcijos nepakankamumu;
Hipofizės nepakankamumu.
Kortizolio sumažėjimas seilėse šiuo metu nėra laikomas diagnostiniu kriterijumi, todėl rekomenduojama atlikti išsamesnius tyrimus.
Kortizolio tyrimai yra svarbūs diagnozuojant ir stebint antinksčių bei hipofizės funkcijas, taip pat vertinant organizmo atsaką į stresą. Siekiant išsamumo, dažnai rekomenduojama derinti kelių laikotarpių tyrimus, kad būtų užtikrintas tikslesnis hormonų dinamikos įvertinimas.