Parathormonas
Parathormonas (PTH) yra polipeptidas, sintetinamas prieskydinėje liaukoje. Parathormonas (PTH) – atsakingas už kalcio ir fosforo koncentracijų reguliavimą kraujyje. PTH sekreciją tiesiogiai kontroliuoja jonizuoto kalcio lygis kraujo serume: sumažėjus kalcio koncentracijai, PTH išsiskyrimas padidėja, o jai padidėjus – sumažėja.
Pagrindinės PTH veikimo vietos yra:
Inkstai – PTH skatina kalcio reabsorbciją ir fosforo išskyrimą su šlapimu.
Kaulai – PTH skatina kalcio išsiskyrimą iš kaulinio audinio, didindamas osteoklastų aktyvumą.
PTH gali turėti įtakos imuniniam atsakui į infekcijas. Prieskydinių liaukų pašalinimas gali sutrikdyti antikūnų gamybą, todėl padidėja jautrumas infekcijoms.
Esant prieskydinių liaukų hiperfunkcijai, dažniausiai dėl adenomos (gerybinių augliių) ar ląstelių išvešėjimo (hiperplazijos), išsivysto pirminė hiperparatirozė (PTH kiekis padidėja), kuriai būdinga Ca2+ hipersintezė (hiperkalcemija) ir fosforo (fosfatemija) sumažėjimas kraujyje. Inkstai intensyviau šalina Ca2+, dėl ko dažnai susidaro inkstų akmenys ir vystosi antrinis inkstų nepakankamumas. Procesui užsitęsus, netekus Ca2+, randasi kaulų trapumas, lūžių pavojus, pakyla fermento šarminės fosfatazės aktyvumas.
Antrinė hiperparatirozė dažnai išsivysto dėl inkstų funkcijos nepakankamumo, kai sutrinka kalcio ir fosforo metabolizmas. Inkstai nesugeba išlaikyti reikiamo kalcio kiekio, todėl PTH sintezė padidėja, siekiant kompensuoti kalcio trūkumą, kalcis paimamas iš kaulų, todėl vystosi inkstų kilmės osteodistrofija. Ypač dažnai ši būklė pasitaiko dializuojamiems pacientams, kuriems rekomenduojama reguliariai tikrinti PTH lygį.
PTH taip pat koncentracija didėja trūkstant vitamino D. PTH (parathormonas) stimuliuoja inkstus gaminti aktyvią vitamino D formą, kuri padidina kalcio absorbciją žarnyne. Kai vitamino D trūksta, PTH lygis padidėja, kad kompensuotų kalcio trūkumą organizme.
Hipoparatirozė - tai reta būklė, dažniausiai pasireiškianti po skydliaukės ar prieskydinių liaukų operacijų. Sumažėjęs PTH lygis sukelia: hipokalcemiją (kalcio trūkumą kraujyje), raumenų spazmus ir traukulinius priepuolius. Negydant ši būklė gali būti pavojinga gyvybei.
PTH tyrimas rekomenduojamas:
Esant padidėjusiam kalcio kiekiui kraujyje (rekomenduojama kartu tirti jonizuotą kalcį, fosforą ir vitaminą D),
Onkologiniams pacientams, kad būtų išvengta hiperkalcemijos, susijusios su kaulų metastazėmis,
Dializuojamiems ligoniams, siekiant kontroliuoti kalcio ir fosforo balansą bei išvengti osteodistrofijos.
Parathormonas (PTH) – tai polipeptidinis hormonas, sintetinamas prieskydinėse liaukose, kuris reguliuoja kalcio ir fosforo koncentracijas kraujyje bei palaiko jų pusiausvyrą organizme. Jo pagrindinė funkcija – palaikyti pastovią kalcio koncentraciją kraujo serume, užtikrinant normalią kaulų, nervų ir raumenų veiklą. PTH sekrecija tiesiogiai priklauso nuo jonizuoto kalcio lygio kraujyje: kai kalcio koncentracija sumažėja, PTH sekrecija padidėja, o jai padidėjus – mažėja.
PTH veikia keliose pagrindinėse vietose:
Inkstai – PTH skatina kalcio reabsorbciją į kraują ir fosforo išskyrimą su šlapimu. Taip pat stimuliuoja aktyvios vitamino D formos (kalcitriolio) sintezę, kuri padidina kalcio įsisavinimą žarnyne.
Kaulai – PTH didina osteoklastų aktyvumą, skatinant kalcio išsiskyrimą iš kaulinio audinio į kraują. Tai prisideda prie kalcio pusiausvyros palaikymo, tačiau ilgainiui gali sukelti kaulų retėjimą.
Imuninė sistema – nors PTH tiesioginė įtaka imuninei sistemai nėra išsamiai ištirta, nustatyta, kad prieskydinių liaukų pašalinimas gali susilpninti organizmo atsparumą infekcijoms.
Hiperparatirozė
Hiperparatirozė – tai būklė, kai PTH lygis kraujyje yra padidėjęs. Ji gali būti:
Pirminė hiperparatirozė – dažniausiai atsiranda dėl prieskydinių liaukų adenomos (gerybinio naviko) arba liaukų hiperplazijos. Šiai būklei būdinga hiperkalcemija (padidėjęs kalcio kiekis kraujyje) ir hipofosfatemija (sumažėjęs fosforo kiekis). Gali pasireikšti šie simptomai:
Nuovargis;
Kaulų skausmai;
Padidėjusi inkstų akmenų susidarymo rizika;
Osteoporozė ar kaulų trapumas.
Ilgalaikė hiperkalcemija gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą, o padidėjęs šarminės fosfatazės aktyvumas gali reikšti kaulinio audinio irimą.
Antrinė hiperparatirozė – dažniausiai išsivysto dėl lėtinio inkstų funkcijos nepakankamumo. Dėl sutrikusios inkstų funkcijos kalcis nėra pakankamai reabsorbuojamas, todėl PTH gamyba padidėja kompensuojant kalcio trūkumą. Tokia būklė, vadinama inkstų kilmės osteodistrofija, dažnai diagnozuojama pacientams, kuriems atliekama dializė. Šiems pacientams svarbu reguliariai tikrinti PTH, kalcio ir fosforo lygį kraujyje.
Vitamino D trūkumas ir PTH
PTH lygis didėja, kai organizme trūksta vitamino D. Vitamino D trūkumas sutrikdo kalcio absorbciją žarnyne, todėl organizmas kompensuoja kalcio trūkumą didindamas PTH gamybą. Tai gali sukelti kaulų retėjimą ir osteomalaciją.
Hipoparatirozė
Hipoparatirozė – reta būklė, kuriai būdingas sumažėjęs PTH lygis. Ji dažniausiai atsiranda po skydliaukės ar prieskydinių liaukų chirurginių operacijų. Pagrindiniai hipoparatirozės simptomai:
Hipokalcemija (kalcio trūkumas kraujyje);
Raumenų spazmai;
Traukuliai.
Negydant ši būklė gali būti pavojinga gyvybei, todėl svarbu laiku diagnozuoti ir taikyti tinkamą gydymą.
PTH tyrimas atliekamas, kai:
Nustatomas padidėjęs kalcio kiekis kraujyje – rekomenduojama tirti kartu jonizuotą kalcį, fosforą ir vitaminą D, siekiant tiksliai nustatyti hiperkalcemijos priežastį.
Onkologiniams pacientams – siekiant išvengti hiperkalcemijos, susijusios su kaulų metastazėmis.
Dializuojamiems ligoniams – siekiant kontroliuoti kalcio ir fosforo pusiausvyrą bei išvengti kaulų ligų, tokių kaip inkstų kilmės osteodistrofija.
PTH tyrimas yra esminis vertinant kalcio ir fosforo apykaitos sutrikimus bei nustatant prieskydinių liaukų funkcijos pokyčius. Reguliari diagnostika leidžia užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip kaulų ligos ar inkstų pažeidimai, ir padeda optimizuoti pacientų gydymą.