Žmogaus papilomos viruso (ŽPV)

Žmogaus papilomos virusas 

 
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra virusinė infekcija, perduodama lytinių santykių metu. Pagal centrinio ligų kontrolės centro duomenis, ŽPV yra viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje. Manoma, kad praktiškai visi lytiškai aktyvūs žmonės per savo gyvenimą užsikrečia bent vienu ŽPV genotipu. 

 Reguliarūs prevenciniai tyrimai, atliekami kas 2–3 metus, leidžia anksti nustatyti ląstelių pokyčius, kurie gali virsti vėžiu. Laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią piktybinių susirgimų vystymuisi ir užtikrinti gerus gydymo rezultatus. 

Kaip perduodamas ŽPV? 

 
ŽPV virusas plinta tiesioginio odos-lytinių organų kontakto metu. Užsikrėsti galima net ir be penetracijos (įsiskverbimo) lytinio akto metu. 

Žmogaus papilomos virusas gali būti perduodama šiais būdais: 

• bet kokiu tiesioginiu odos sąlyčiu su lytiniais organais; 

• vaginalinio, analinio ar oralinio lytinio akto metu; 

• dalinantis sekso žaislais ar kitais daiktais, naudojamais lytinio akto metu. 

 
Jei Jūsų partneris su kuriuo turite santykius yra užsikrėtęs daugiau nei vienu ŽPV tipu, yra rizika Jums užsikrėsti visais šiais tipais. Todėl net ir turint vieną lytinį partnerį, galite būti užkrėsti daugiau nei vienu ŽPV tipu. 

ŽPV simptomai 

 
Žemos rizikos ŽPV tipai nesukelia piktybinių ląstelių pokyčių, tačiau gali sukelti gerybinius gleivinių pažeidimus, tokius kaip genitalijų karpos (kandilomas) ir kvėpavimo takų papilomatozę. Daugelis žemos rizikos ŽPV infekcijų yra besimptomės ir praeina savaime. Dėl šios priežasties žemos rizikos ŽPV tipų nustatymas neturi klinikinės reikšmės gimdos kaklelio vėžio diagnostikai. 

Aukštos rizikos ŽPV tipai gali sukelti: 

• gimdos kaklelio karcinomą; 

• analinių organų vėžį; 

• varpos vėžį; 

• lytinių lūpų vėžį; 

• vaginos vėžį; 

• gerklų vėžį; 

• kai kuriais atvejais galvos ir kaklo vėžinius vėžį. 

 
Vyrams ŽPV infekcija dažnai būna besimptomė ir praeinanti. Žemos rizikos ŽPV dažnai sukelia genitalijų karpas, o aukštos rizikos ŽPV gali padidinti varpos ir tiesiosios žarnos vėžio riziką. Moterims ŽPV užsikrėtimas ir gimdos kaklelio vėžio vystymasis paprastai neturi akivaizdžių simptomų. 

ŽPV diagnostika 

PPolimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimas nustato, ar esate užsikrėtęs aukštos rizikos ŽPV tipais (tuos, kurie aptinkami pagal pasirinktą tyrimą; kuo tyrimas išsamesnis, tuo rezultatai tikslesni). Svarbu įvertinti užkrato riziką ir tyrimo dažnį, kad būtų nustatyta, kokių tipų ir kiek ŽPV atmainų yra organizme. Jei nustatytas aukštos rizikos ŽPV, tačiau simptomų nejaučiate, rekomenduojama reguliariai atlikti PGR ir PAP tyrimus. Reguliari diagnostika padeda užkirsti kelią sunkiems vėžiniams susirgimams. Nustačius ląstelių pokyčius, net jei simptomų nėra, būtina kreiptis į gydytoją konsultacijai. Jei nustatytas aukštos rizikos ŽPV ir jaučiate simptomus, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta galimybė pradėti gydymą. Jei ŽPV virusas nenustatytas, tikėtina, kad iki tyrimo paėmimo momento nesate užsikrėtęs ŽPV arba jo koncentracija organizme yra per maža, kad būtų aptinkama. 

Mūsų laboratorijoje atliekami ŽPV genotipų nustatymo tyrimai: