Vitaminas D

Vitaminas D – tai svarbi riebaluose tirpi medžiaga, būtina normaliam organizmo funkcionavimui.

Vitamino D trūkumas yra plačiai paplitęs reiškinys, ypač žiemos sezonu, kai daugiau nei 80 % žmonių visame pasaulyje susiduria su nepakankamu jo kiekiu. Lietuvoje, kur saulėtų dienų yra nedaug, o dėl ultravioletinių spindulių žalingo poveikio dažnai naudojami apsauginiai kremai, vitamino D trūkumas dažniausiai pastebimas vėlyvą žiemą ir ankstyvą pavasarį.

Yra penkios vitamino D formos, tačiau žmogui reikšmingos dvi: vitaminas D3 (cholekalciferolis) ir vitaminas D2 (ergokalciferolis). Vitaminas D3 gaminasi odoje veikiant UVB spinduliams ir gaunamas su gyvulinės kilmės maistu, o vitaminas D2 – tik su augalinės kilmės maistu. Su maistu gautas ar odoje susidaręs provitaminas D kepenyse paverčiamas biologiškai aktyvia forma, kurią galima išmatuoti kraujyje. Daugiau nei 95 % kraujyje esančio vitamino D yra aktyvus vitaminas D3, kuris inkstuose aktyvuojamas dalyvaujant parathormonui (PTH), kalciui ir fosforui. Dėl to inkstų funkcijos sutrikimai tiesiogiai veikia vitamino D apykaitą, todėl jo tyrimai ypač svarbūs dializuojamiems pacientams.

Vitaminas D yra būtinas normaliam kaulų ir dantų vystymuisi, kalcio, magnio ir fosforo apykaitai reguliuoti. Jis palaiko imuninės sistemos veiklą, skatina antiinfekcinio baltymo katelicidino gamybą, stimuliuoja insulino sekreciją ir reguliuoja genų, susijusių su ląstelių dalijimusi, ekspresiją. Vitaminas D3 padeda palaikyti kaulų mineralizaciją, reguliuoja PTH sintezę ir sekreciją. Trūkstant vitamino D3, organizmas geba pasisavinti tik 10–15 % su maistu gaunamo kalcio ir 60 % fosfatų. Monocitai ir makrofagai vitaminą D2 paverčia citokinais, kurie stiprina organizmo atsparumą bakterinėms infekcijoms.

Vitamino D trūkumą gali sukelti:

• Nuolatinis buvimas uždarose patalpose ir nepakankamas saulės šviesos poveikis;

• Uždegiminės žarnyno ligos, inkstų nepakankamumas ar lėtinės kepenų ligos;

• Ilgalaikis priešepilepsinių preparatų vartojimas.

Kadangi vitaminas D tirpsta riebaluose ir pašalinamas iš organizmo lėtai, jo galima perdozuoti vartojant maisto papildus. Tiesioginis buvimas saulėje vitamino D intoksikacijos nesukelia. Per didelis vitamino D kiekis sukelia perdozavimo simptomus, tokius kaip troškulys, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, apetito stoka, vidurių užkietėjimas ar svorio sumažėjimas. Atsižvelgiant į vitamino D sudėtingą apykaitą ir svarbą organizmui, jo tyrimai naudingi tiek sveikiems, tiek sergantiems žmonėms. Reguliari diagnostika leidžia išvengti vitamino D trūkumo ir pertekliaus padarinių, užtikrindama tinkamą jo kiekį organizme.