Gripas: simptomai, eiga ir gydymas

Šaltuoju metų laiku susirgimų skaičius ženkliai išauga. Žmonės pradeda jausti peršalimo požymius, tokius kaip kosulys, čiaudėjimas, gerklės skausmas, sloga, bendras silpnumas, kylanti kūno temperatūra. Sparčiai pradeda plisti kvėpavimo takų infekcijos, tarp jų ir gripas, kuris kasmet tampa pagrindine žiemos sezono liga.

Kas yra gripas?

Gripas - tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą. Virusas į žmogaus organizmą patenka smulkiais lašeliais ir išskyromis iš užsikrėtusio kvėpavimo takų, kai jis kosėja, čiaudėja ar netgi kalba. Užsikrėsti taip pat galima kontaktuojant su daiktais, kurie buvo naudojami sergančio žmogaus, ir ant kurių pasiliko kvėpavimo takų išskyrų ir virusų. 

Gripui yra būdinga staigi ligos pradžia, dažnai per vieną dieną, aukšta temperatūra, sausas kosulys, gerklės, galvos, akių, sąnarių ir raumenų skausmas, drebulys ir silpnumas. Kadangi šis virusas plinta oro lašeliniu būdu, dėl to gripo užkrečiamumas yra labai didelis, ypač uždarose patalpose ir šaltuoju sezonu. Kai sergamumas viršija įprastas ribas, šalyje ar teritorijoje skelbiama gripo epidemija, kuri Lietuvoje fiksuojama kone kasmet. 

Gripo tipai ir kuo jie skiriasi

Yra keturi gripo virusų tipai: aktualiausi žmonėms yra A ir B tipai. Jie tarpusavyje skiriasi pagal struktūrą, užkrečiamumą ir sukeliamų simptomų stiprumą. Svarbu atskirti kuo skiriasi A ir B gripas, nes jie sukelia sezonines ligos epidemijas.

Gripas A

Gripo A (Influenza A) virusas yra labiausiai paplitęs ne tik tarp žmonių, bet ir tarp gyvūnų. Todėl kartais atsiranda naujos, agresyvesnės padermės, pavyzdžiui, paukščių ar kiaulių gripas. A tipo gripas lengvai mutuoja ir geba prisitaikyti prie naujų aplinkos sąlygų, dėl to imunitetas prieš jį dažnai būna laikinas. Dėl šių savybių gripo A virusas yra labai pavojingas ir sukelia dideles epidemijas ar pandemijas.

Gripas B (Influenza B)

Gripo B (Influenza B) virusas plinta tik tarp žmonių, todėl nėra toks pavojingas globaliniu mastu, bet regionines epidemijas vis tiek sukelia, ypač vaikų tarpe. B tipo gripas vystosi lėčiau, tačiau jo simptomai vis tiek gali būti sunkūs.

Gripo simptomai

Gripo pagrindinis simptomas yra staigus sveikatos pablogėjimas, kai požymiai atsiranda vos per vieną parą. Pradžioje žmogus pradeda skųstis kūno „laužymu“, sąnarių ir raumenų skausmu, akių sausumu, energijos stoka ir šaltkrėčiu. Ligai progresuojant pagrindiniai ir dažniausi gripo simptomai būna tokie:

• karščiavimas (39 °C – 40 °C),

• sloga,

• gerklės skausmas,

• kosulys,

• bendras silpnumas ir nuovargis,

• galvos skausmas,

• raumenų skausmas.

Kartais gripas gali pasireikšti ir be temperatūros, tuomet pagrindiniai simptomai būna bendras silpnumas, kosulys ir raumenų skausmas. Taip pat retesniais atvejais atsiranda vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas arba apetito stoka.

A gripo simptomai

A tipo gripo eiga būna staigi ir ūmi, nes atsiranda pirmieji simptomai, kaip pakilusi aukšta temperatūra, stiprūs raumenų bei galvos skausmai. Ligonis gali jausti šaltkrėtį, didelį gerklės perštėjimą, kad net sunku ryti seiles, ir sausą kamuojantį kosulį. Gripo A virusas dažniausiai sukelia komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas ar bronchitas, todėl būtina jį stebėti atidžiau.

B gripo simptomai

B gripo simptomai būna panašūs, bet švelnesni už A gripo. Dažniausiai pasireiškia vidutinio stiprumo karščiavimas, bendras silpnumas, kosulys, pilvo skausmas, pykinimas ar viduriavimas, ypač vaikams.

Gripo eiga ir užkrečiamumas

Virusai geba mutuoti, todėl kiekvienais metais atsiranda vis naujų viruso potipių, o imunitetas susidaro tik to tipo virusui, kuriuo buvo užsikrėtęs žmogus. Kadangi gripo užkrečiamumas yra itin greitas, žmogus gali užkrėsti kitus dar net pats nejausdamas pirmųjų simptomų. 

Kaip užsikrečiama gripu

Gripo virusas dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtę asmenys čiaudi, kosėja ar kalba. Taip pat virusas gali patekti per rankas į burną, nosį ir akis. Dėl to infekcija greičiausiai plinta erdvėse, kurios yra mažos, drėgnos ir retai vėdinamos.

Po kiek pasireiškia pirmieji simptomai (inkubacinis periodas)

Inkubacinis gripo periodas nuo užsikrėtimo, kai atsiranda pirmieji simptomai, gali trukti 24-72 val., bet dažniausiai 48 val. Nors žmogus jau užsikrėtęs virusu nejaučia susirgimo požymių, jis tampa infekcijos platintoju. Paprastai suaugęs žmogus gali užkrėsti kitus žmones likus vienai dienai iki pirmųjų gripo simptomų atsiradimo ir išlieka užkrečiamumas dar penkias dienas nuo jų pradžios.

Kiek laiko trunka gripas

Vidutinė sirgimo gripu trukmė yra apie 4-7 dienos, kai pirmieji simptomai būna stipriausi, po to palaipsniui silpnėja. Persirgus gripu sveikimo laikotarpis užtrunka 7-10 dienų ar net ilgiau, kai išlieka sausas kosulys ir jaučiamas nuovargis.

Komplikacijos

Gripas gali sukelti įvairių komplikacijų.

• Pirminė virusinė pneumonija – reta, bet itin pavojinga komplikacija, kurią sukelia pats gripo virusas.

• Antrinė bakterinė pneumonija – dažniausiai pasitaikanti komplikacija, kuri pirmiausia pasireiškia kelių dienų gripo eiga, o vėliau prasideda stiprus kosulys, dusulys ir gausus skreplių išsiskyrimas. Neretai dėl šios komplikacijos prireikia hospitalizacijos.

• Bronchitas – komplikacija, ypač pasireiškianti žmonėms, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, kaip astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga.

• Kitos komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, o retesniais atvejais pasitaiko miozitas (dažniau vaikams), Reye sindromas, Guillain–Barré sindromas ar hemolizinis ureminis sindromas.

Kam gripas pavojingiausias (rizikos grupės)

Didžiausia rizika patirti gripo komplikacijas kyla vyresniems nei 65 metų žmonėms, mažiems vaikams iki penkerių metų, nėščiosioms, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams bei tiems, kas serga lėtinėmis ar imunitetą silpninančiomis ligomis.

Vaikams

Gripas vaikams dažnai pasireiškia stipriau nei suaugusiesiems, o gripo užkrečiamumas tarp jų didžiausias. Jie gali platinti virusą net kelias dienas po pasveikimo. Būdingi gripo simptomai vaikams:

• aukšta temperatūra (dažnai virš 39 °C),

• vėmimas,

• viduriavimas,

• kosulys,

• sloga,

• gerklės skausmas,

• dirglumas,

• miego sutrikimai,

• apetito sumažėjimas.

Suaugusiems, vyresniems nei 65

Vyresnio amžiaus žmonėms gripas pavojingas, nes dažnai praeina be temperatūros, todėl liga pastebima vėliau. Gripo simptomai šiame amžiuje gali būti:

• nuolatinis silpnumas,

• dusulys,

• kosulys,

• galvos svaigimas,

• apetito stoka,

• skausmai sąnariuose ir raumenyse.

Vyresni nei 65 m. pacientai dažniau patiria gripo komplikacijas, todėl jiems ypač svarbi profilaktika ir savalaikis gydymas.

Gripo gydymas

Labai svarbu yra nesupainioti gripo su paprastu peršalimu, nes ši infekcija yra rimta liga, nuo kurios būna komplikacijų. Reikėtų užtikrinti kokybišką poilsį, atsistatymą, subalansuotą mitybą ir imtis prevencinių priemonių. Diagnozavus gripą, skiriami vaistai, kurie saugo nuo komplikacijų.

Poilsis ir skysčių vartojimas

Gausus skysčių, arbatų, vandens, sultinių, elektrolitų vartojimas padeda išvengti dehidratacijos.

Vaistai nuo simptomų

Gripo simptomai ir gydymas yra glaudžiai susiję, nes gydymas dažniausiai būna simptominis. 

• Karščiavimui mažinti – paracetamolis ar ibuprofenas;

• Slogai – purškalai su jūros vandeniu;

• Kosuliui – skirti vaistai ar pastilės;

• Gerklės skausmui – antiseptiniai tirpalai, pastilės.

Antibiotikai vartojami tik tuomet, kai prisideda bakterinė infekcija.

Antivirusiniai vaistai

Kai kuriais atvejais šeimos gydytojas gali skirti antivirusinius preparatus, pavyzdžiui, oseltamivirą. Jie strumpina ligos trukmę maždaug viena diena ir mažina komplikacijų riziką, tačiau turi būti pradėti vartoti per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo.

Kada kreiptis į gydytoją

Į gydytoją būtina kreiptis, jei:

• temperatūra virš 39 °C laikosi ilgiau nei 3 dienas;

• pasireiškia stiprus dusulys, krūtinės skausmas;

• atsiranda sąmonės sutrikimas;

• dėl nuovargio sunku atsikelti iš lovos.

Kaip išvengti komplikacijų

Komplikacijos neretai gali pasireikšti vėlesnėmis gripo sirgimo dienomis. Paprastai po 3-5 gydymosi parų žmogus ima jaustis geriau, tačiau jei staiga sveikata vėl pablogėja ar atsiranda naujų, anksčiau nejaučiamų simptomų, tai gali būti ženklai, kad vystosi gripo komplikacijos. Tam kad jų išvengti, rekomenduojama nevartoti alkoholio, nerūkyti, gerti daug skysčių, vengti fizinio krūvio, laiku kreiptis į gydytojus ir neignoruoti simptomų.

Prevencija nuo gripo

Siekiant apsisaugoti nuo gripo ir mažinti jo užkrečiamumą, reikėtų vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis, prisidengti burną bei nosį čiaudint ar kosint, vėdinti patalpas, dezinfekuoti paviršius ir rankas, užsikrėtus likti namuose, vengti masinio žmonių susibūrimo vietų ir kasmet skiepytis nuo gripo viruso.

Skiepai nuo gripo

Skiepai nuo gripo rekomenduojami visiems, bet ypač tiems, kurie priklauso padidintos rizikos grupėms. Šie asmenys kasmet gali pasiskiepyti nemokamai, nes vakciną finansuoja valstybė. Geriausias metas vakcinacijai yra atėjus šaltajam sezonui, rudenį ar žiemą, kol neprasidėjo gripo epidemija. Skiepai yra efektyviausia priemonė, siekiant apsisaugoti nuo sezoninio gripo ir sumažinti galimų komplikacijų riziką.

Rankų higiena

Dažnai rankų plovimas muilu ir šiltu vandeniu sumažina gripo užkrečiamumą. Reikėtų vengti liesti veidą neplautomis rankomis, o sergant dengti burną ir nosį čiaudint ar kosint. Taip pat geriausia rankas dezinfekuoti specialiu skysčiu, nes gripo virusas yra jautrus dezinfekantams.

Imuniteto stiprinimas

Nors visiškai išvengti virusų neįmanoma, bet pasirūpinus savo organizmu galima gerokai sumažinti užsikrėtimo riziką. Kasdien reikėtų valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių kurie aprūpina organizmą vitaminais ir antioksidantais. Vitaminas C padeda stiprinti imuninę sistemą, o vitaminas D yra ypač svarbus šaltuoju metų laiku, kai saulės spindulių trūksta. Taip pat naudingi cinkas, geležis, selenas bei omega-3 riebalų rūgštys – jie prisideda prie tinkamos imuninės funkcijos palaikymo.