Sunkėjanti visuomenė: kaip amžius ir įpročiai lemia nutukimą

Antsvoris ir nutukimas šiandien yra vieni didžiausių visuomenės sveikatos iššūkių, keliantys grėsmę ne tik žmonių gyvenimo kokybei, bet ir sveikatos sistemoms visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija nutukimą apibrėžia kaip lėtinę, sudėtingą ligą, kuri pasižymi per dideliu riebalinio audinio kaupimu ir gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai – didinti širdies ir kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto, tam tikrų vėžio formų, judėjimo bei miego sutrikimų riziką.

Pasauliniu mastu antsvorio ir nutukimo paplitimas kasmet auga, o šią tendenciją patvirtina ir Lietuvos statistika. Oficialiosios statistikos portalo duomenys rodo, kad 2005, 2014 ir 2019 m. atliktų tyrimų rezultatai fiksuoja nuoseklų nutukusių vyrų ir moterų dalies didėjimą. Pastebima, kad nutukimo paplitimas glaudžiai siejasi su amžiumi: kuo vyresni gyventojai, tuo didesnė jų dalis susiduria su šia problema. Daugiausia nutukusių gyventojų buvo nustatyta 55–64 metų amžiaus grupėje, mažiausia – tarp 18–24 metų jaunuolių. Šie rodikliai atskleidžia, kad nutukimas yra kompleksinė visuomenės sveikatos problema, reikalaujanti nuolatinės stebėsenos ir veiksmingų sprendimų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Kada diagnozuojamas nutukimas?

Nutukimas diagnozuojamas pagal kūno masės indeksą (KMI), kuris apskaičiuojamas žmogaus svorį (kg) padalijus iš ūgio metrais kvadratu (m²). Pagal PSO klasifikaciją, jei KMI yra nuo 25,1 iki 29,9 – nustatomas antsvoris, o nutukimas diagnozuojamas, kai KMI yra didesnis nei 30. Papildomai nutukimo įvertinimui gali būti naudojami ir kiti rodikliai, pavyzdžiui, liemens apimtis, nes riebalų pasiskirstymas organizme daro įtaką sveikatos rizikai. Svarbu pažymėti, kad KMI normos vaikams, paaugliams bei kūdikiams priklauso nuo amžiaus ir lyties, todėl jų vertinimui taikomos specialios augimo kreivės. Nutukimo nustatymas yra būtinas žingsnis siekiant laiku įvertinti galimas komplikacijas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių ligos, antrojo tipo diabetas ar kai kurie vėžio tipai – ir imtis prevencijos priemonių.

Nors šnekamojoje kalboje šie terminai dažnai painiojami, dietologė Rasa Žižė atkreipia dėmesį, kad antsvoris yra būklė, o nutukimas - jau liga, turinti TLK (Tarptautinis ligų klasifikavimas) priskirtą kodą, kaip infarktas ar onkologiniai susirgimai, ir reikalaujanti gydymo. Diagnozavus nutukimą ir pradėjus gydymą, stebimi ne tik gerėjantys KMI rodikliai. Anot gydytojos, moksliškai įrodyta, kad 5-15% sumažėjus kūno svoriui, ženkliai pagerėja sveikata, pavyzdžiui, normalizuojasi spaudimas ir gali būti mažinami ar visai nebereikalingi vaistai spaudimo reguliavimui.

Kokie mitybos įpročiai lemia nutukimą?

Dažniausiai daroma klaida mityboje, girdima dietologės R.Žižės kabinete – protarpinio badavimo propagavimas.

„Nors iš esmės tai puikus dalykas, tačiau dažniausiai žmonės jį pritaiko taip – rytais nevalgo, tuomet papietauja, o vakarais jau atsigriebia už visą dieną, nes juk pagal valandas galima“, – komentuoja gydytoja.

„Dar labai dažna klaida – griebimasis principo „viskas arba nieko“, kada nuo pirmadienio nebeleidžiu sau jokio skanėsto, valgau siauro raciono produktus (pvz.: tik vištieną, kiaušinius ir salotas), sportuoju, ko anksčiau niekada nedariau. Dažniausiai žmonės nuo šito greit pavargsta ir grįžta į jiems įprastą maisto racioną bei sėslų gyvenimo būdą“, – pasakoja gydytoja.

Ar aplinka daro įtaką antsvoriui?

Anot gydytojos, svarbu siekti ilgalaikių tikslų ir teisingus mitybos įpročius diegti nuo ankstyvo amžiaus, o tai daroma šeimoje, todėl itin svarbus tėvų mitybos „raštingumas“, kuris perduodamas vaikams.

„Šeima – mūsų gyvensenos įpročių formavimo pagrindas. Juk nuo pat vaikystės kopijuojame tėvus. Tad jei norite auginti sveiką mažą žmogų, pirmiausia, stebėkite patys save- propaguokite valgymą prie stalo be televizoriaus, telefono ar kitų įrenginių. Turėkite režimą – kartu valgomi pusryčiai ir vakarienės sukuria ne tik gražų šeimos ryšį, bet ir skatina ugdytis įprotį valgyti pagrindinius valgius, o ne nuolat užkandžiauti. Fiziškai aktyvi šeima tikrai įdiegs įprotį ir savo vaikams judėti, būti daugiau gamtoje“, – apie sveikos gyvensenos pagrindus kalba gydytoja.

Kitas svarbus aplinkos aspektas – darbas, nes būtent ten praleidžiama didelė dienos dalis, o darbo sąlygos neabejotinai daro įtaką sveikatai. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad didžiausia žala, ypač moterims, yra pamaininis, naktinis darbas, kuris išbalansuoja darbo – poilsio režimą ir daro neigiamą įtaką tiek alkio – sotumo hormonams, tiek lytiniams hormonams. 

„Itin žalinga darbo aplinkos ypatybė – visų mėgstama kavos pertraukėlės su saldumynais. Jos dažnai tampa kaip atsipalaidavimo, socializavimosi forma, tačiau 1–2 kartus per dieną valgomi aukšto glikeminio indekso produktai tikrai mūsų sveikatai naudos neduoda“, – pasakoja gydytoja.

Kaip pradėti keisti savo mitybos įpročius nepatiriant streso?

Svorio pokyčius lengva stebėti, apie tai neretai pakomentuoja ir aplinkiniai, todėl praradus kontrolę neretai nuleidžiamos rankos, tačiau gydytoja pataria pradėti nuo mažų pokyčių, kurie padės atsikratyti kilogramų be sekinančių pastangų, taip motyvuojant siekti geresnių svorio ir sveikatos rezultatų.

„Raskite atsakymą – kodėl aš tai darau? Ir pradėkite įsidiegti po vieną mažą įprotį, kurį be streso galiu pradėti propaguoti jau dabar. Pavyzdžiui, nuo šiandien išgersiu bent stikline daugiau vandens. Veiksmą reikia kartoti bent mėnesį laiko, kol tai taps įpročiu. Tuomet galima įsivesti naują iššūkį, tarkime, kasdien nueiti bent 1000 žingsnių daugiau nei praeitą mėnesį. Maži pokyčiai streso nesukelia, nesijaučiame daug ko atsisakantys, o jiems tampant gyvenimo įpročiu, po metų jau turime džiuginančius rezultatus“,– drąsina gydytoja.