Meningokokinė infekcija: ką turi žinoti tėvai?

Šeimos gydytoja Monika Tuklerienė įspėja, kad meningokokinė infekcija ypač aktuali paaugliams ir jaunuoliams.

Meningokokinė infekcija – tai reta, tačiau greitai progresuojanti ir gyvybei pavojinga liga.

Nors Lietuvoje meningokokinė infekcija nėra dažna, svarbu atkreipti dėmesį, kad paaugliai ir jauni suaugusieji dažnai lieka neapsaugoti. Tai ypač aktualu gimusiems iki 2018 m. – tik nuo tada meningokoko B vakcina įtraukta į vaikų skiepų kalendorių.

Nors kasmet registruojamų šios infekcijos atvejų skaičius Lietuvoje nėra didelis, liga nėra išnykusi. Tai reiškia, kad rizika susirgti išlieka, o dėl ligos eigos nenuspėjamumo svarbu neprarasti budrumo.

Kuo meningokokinė infekcija klastinga?

Vienas svarbiausių meningokokinės infekcijos bruožų yra tai, kad bakteriją gali platinti žmonės, kurie patys nejaučia jokių simptomų. Manoma, kad iki 10 % žmonių, ypač paauglių, gali nešioti meningokoką nosiaryklėje to net nežinodami.

Paaugliai ir jauni suaugusieji tampa svarbia infekcijos plitimo grandimi dėl savo gyvenimo būdo – aktyvaus socialinio bendravimo, artimo kontakto, dalijimosi gėrimais ar bučinių. Tokiose situacijose bakterija plinta lengviau. Nustačius ligos atvejį, artimiems kontaktams gali būti skiriama profilaktika antibiotikais, siekiant sumažinti tolimesnio infekcijos plitimo riziką.

Pirmieji simptomai dažnai klaidina

Meningokokinės infekcijos pradžia gali būti labai panaši į įprastą peršalimą. Pasireiškia karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis, kartais pykinimas ar raumenų skausmai. Dėl to ankstyvoje stadijoje ligą sunku atpažinti.

Svarbiausia ne tiek iš karto nustatyti diagnozę, kiek stebėti būklės pokyčius. Jei savijauta sparčiai blogėja, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytojus.

Greita eiga ir sunkios pasekmės

Liga gali progresuoti itin greitai – kartais vos per 12–24 valandas. Nors atvejų nėra daug, pasekmės gali būti labai sunkios: neurologiniai pažeidimai, klausos praradimas, retais atvejais – sepsis, galūnių amputacijos ar net mirtis. Būtent dėl šio nenuspėjamumo meningokokinė infekcija laikoma ypač pavojinga.

Didžiausios rizikos grupės

Didžiausia rizika susirgti tenka kūdikiams, taip pat paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, maždaug 16–23 metų amžiaus. Paauglių grupė išsiskiria tuo, kad jie dažniau nešioja bakteriją ir turi daugiau artimo socialinio kontakto. Riziką didina gyvenimas bendrabučiuose, studijos, kelionės, festivaliai, vakarėliai, dalijimasis gėrimais ar bučiniai. Rūkymas taip pat išskiriamas kaip rizikos veiksnys.

 Šeimos gydytoja Monika Tuklerienė

Skiepai nuo meningokokinės infekcijos: kam ir kada jie rekomenduojami?

Paaugliams ir jauniems suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojamas dviejų dozių vakcinacijos kursas, kai dozės skiriamos kas 6 mėnesius. Jei reikalinga greitesnė apsauga – pavyzdžiui, prieš išvykstant studijuoti ar gyventi bendrabutyje – gali būti taikoma trijų dozių schema (0, 2 ir 6 mėnesiais).

Skiepai yra aktualūs ir vyresniems jaunuoliams, net jei jiems jau 18–20 metų. Tai viena svarbiausių grupių, nes daugelis jų vaikystėje nebuvo paskiepyti, o jų gyvenimo būdas didina infekcijos riziką.

Kiek laiko išlieka apsauga?

Apsauga susiformuoja užbaigus visą vakcinacijos kursą ir paprastai išlieka kelerius metus. Ilgainiui ji gali silpnėti, todėl tam tikrais atvejais gali būti svarstomi papildomi skiepai.

Sveikiems žmonėms pakartotiniai skiepai dažniausiai nėra reikalingi rutiniškai, tačiau sprendimas visada priimamas individualiai, atsižvelgiant į rizikos veiksnius ar sveikatos būklę.

Ką svarbiausia žinoti?

Meningokokinė infekcija yra reta, tačiau pavojinga dėl savo greitos eigos ir nenuspėjamumo. Svarbu suprasti, kad ši infekcija nėra susijusi su silpnu imunitetu. Ji dažnai paveikia visiškai sveikus, aktyvius paauglius ir jaunus suaugusiuosius, todėl svarbiausia yra informuotumas, budrumas ir prevencija. Skiepai išlieka viena efektyviausių priemonių apsisaugoti nuo šios ligos ir jos sunkių pasekmių.

Tekstą parengė: šeimos gydytoja Monika Tuklerienė.