Endometriozė: dažna, bet ne visada laiku diagnozuojama problema 

Endometriozė yra viena dažniausių ginekologinių ligų, tačiau ji neretai lieka nepastebėta arba klaidingai priskiriama kitoms sveikatos problemoms. Ši liga išsivysto tuomet, kai į gimdos gleivinę panašus audinys ima augti už gimdos ertmės ribų – gimdos sienose, kiaušidėse, kiaušintakiuose, pilvaplėvėje, dengiančioje šlapimo pūslę, ar žarnyne. 

Nors endometrioze serga milijonai moterų visame pasaulyje, simptomai yra labai įvairūs ir ne visada aiškiai atpažįstami, todėl moterys ilgą laiką kenčia nuo skausmų ir kitų negalavimų, kol pagaliau gauna tikslų paaiškinimą, kas juos sukelia. 

Kokie yra endometriozės simptomai? Kaip gydoma ši liga? Apie tai kalbamės su gydytoja akušere-ginekologe Ingrida Jackūniene. 

Pagrindiniai simptomai 

Dažniausias endometriozės požymis – stiprus ir skausmingas menstruacijų metu jaučiamas pilvo ir (ar) dubens skausmas. Tačiau daugelis moterų ilgą laiką skausmą menstruacijų metu laiko „normaliu reiškiniu“ ir į specialistus kreipiasi tik tada, kai skausmas tampa nepakeliamas arba pradeda trukdyti kasdienybėje. 

„Endometriozę galime įtarti, kai pacientė skundžiasi jau nuo paauglystės besitęsiančiomis labai skausmingomis menstruacijomis. Nors skausmas būna toks stiprus, kad nuo jo gali net pykinti, dažniausiai pacientės išgeria vaistų nuo skausmo ir kenčia, manydamos, kad tai normalu ir visos moterys tai patiria.“ – patirtimi dalinasi gydytoja. 

Tačiau skausmas nėra vienintelis simptomas. Moterims taip pat gali pasireikšti: 

• skausmas lytinių santykių metu; 

• gausios mėnesinės;  

• tepimas rudomis išskyromis prieš prasidedant ir besibaigiant mėnesinėms; 

• lėtinis nuovargis, silpnumas, plaukų slinkimas; 

• virškinimo sutrikimai, pilvo pūtimas; 

• sunkumai pastojant. 

Endometriozės diagnostika sudėtinga pirmiausia dėl simptomų įvairovės, kuri gali klaidinti ne tik pacientes, bet ir gydytojus. Kadangi daugelis šių simptomų sutampa su kitomis ginekologinėmis ar virškinimo ligomis, endometriozė dažnai supainiojama su dirgliosios žarnos sindromu ar net šlapimo takų infekcijomis. 

„Ilgainiui simptomai stiprėja. Skausmas tampa vis dažnesniu moters palydovu – skauda prieš mėnesines ir per jas, gali būti skausmingi lytiniai santykiai. Skausmas jaučiamas pilvo apačioje, strėnose, gali skaudėti šoną, dubenį. Jei liga pažeidusi pilvaplėvę, dengiančią šlapimo pūslę, ar žarnos sieną, gali varginti ir lėtinis besikartojantis skausmingas šlapinimasis ar labai skausmingas tuštinimasis, ypač mėnesinių metu. Kartu pučia pilvą, užkietėja viduriai. Nenuostabu, kad dažnai pirma kreipiamasi į kitus specialistus ir tik vėliau į ginekologus“, – apie klaidinančius simptomus kalba gydytoja I. Jackūnienė. 

Be to, ankstyvosiose stadijose liga ne visada pastebima atliekant įprastus tyrimus. Vienas iš pagrindinių metodų, padedančių įvertinti dubens organų būklę, yra ultragarso tyrimai, kurie gali parodyti cistas ar kitus pokyčius gimdos sienose, kiaušidėse, būdingus endometriozei.  

Gyd. akušerė-ginekologė Ingrida Jackūnienė

Galimos pasekmės 

Negydoma endometriozė gali sukelti rimtų komplikacijų, iš kurių dažniausiai pasitaikančios yra: 

• nevaisingumas arba sunkumai pastojant; 

• lėtinis pilvo, dubens skausmas; 

• cistų (endometriomų) formavimasis kiaušidėse, dėl kurio gali prireikti operacinio gydymo; 

• sąaugos, kurios gali pažeisti vidaus organų veiklą. 

Šios pasekmės labai vargina moteris ir sukelia ilgalaikių sveikatos problemų, blogina moters gyvenimo kokybę, todėl svarbu endometriozę diagnozuoti ir gydyti kuo anksčiau. 

Endometriozės gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, pacientės amžiaus ir planuojamo nėštumo. Gydymui gali būti taikomi nesteroidiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo (NVNU), bet tikslingiausia ir efektyviausia – hormoninė terapija (kontraceptinės tabletės, hormoninė gimdos spiralė, kiti hormoniniai vaistai).  

Medikamentinis gydymas hormoniniais preparatais lėtina ir mažina patologinių audinių vešėjimą, jų progresavimą, mažina operacinio gydymo tikimybę. Jei liga nustatoma stipriai pažengusi, taikomas operacinis gydymas, kai šalinamos cistos ir patologiniai endometriozės implantai, neretai kartu su pažeistu organu ar jo dalimi.  

Kai ši liga sukelia nevaisingumą, gali prireikti pagalbinio apvaisinimo procedūrų, todėl svarbiausia, kad gydymas būtų individualus ir pritaikytas pagal kiekvienos moters situaciją ir esamą būklę. 

„Reikia pasidžiaugti, kad paskutinį dešimtmetį turime daugiau žinių apie endometriozę, todėl lengviau ir greičiau pradedame atpažinti ligą. Gerėja echoskopinės ištyrimo galimybės ir specialistų kompetencija, o laiku nustačius diagnozę, galime anksčiau skirti efektyvų hormoninį gydymą ir pagerinti moters sveikatą.“ – teigiamas tendencijas ir medicinos progresą akcentavo gydytoja.  

Gydytoja papildo, kad endometriozė yra lėtinė uždegiminė liga, kuri nurimsta ir tampa visai nebeaktyvi tik moteriai perėjus į pomenopauzę, todėl svarbu nepamiršti reguliariai tikrintis. Vaisingo amžiaus moteriai, kurią vargina endometriozės simptomai, reikia apsilankyti pas ginekologą 1-2 kartus per metus, priklausomai nuo sveikatos būklės.