Kojų skausmas vaikštant: kada tai gali būti periferinių arterijų ligos požymis? 

Kojų skausmas vaikštant: kada tai gali būti periferinių arterijų ligos požymis? 

Kojų skausmas vaikštant dažnai siejamas su raumenų nuovargiu, sąnarių problemomis ar amžiumi. Tačiau pasikartojantis skausmas, kuris atsiranda einant ir sumažėja sustojus pailsėti, gali įspėti apie sutrikusią arterinę kraujotaką. Straipsnyje aptariama, kas yra periferinių arterijų liga, kokie simptomai jai būdingi, kas turi didesnę riziką susirgti, kaip liga diagnozuojama ir kada būtina kreiptis į gydytoją. 

Kas yra periferinių arterijų liga? 

Periferinių arterijų liga – tai kraujotakos sutrikimas, atsirandantis susiaurėjus arba užsikimšus galūnes krauju aprūpinančioms arterijoms. Dažniausiai liga pažeidžia kojų kraujagysles. 

Pagrindinė jos priežastis yra aterosklerozė – riebalinių ir kitų medžiagų sankaupų formavimasis arterijų sienelėse. Šios sankaupos siaurina arterijų spindį, todėl į kojų raumenis patenka mažiau deguonies prisotinto kraujo. Ramybės metu kraujotakos gali pakakti, tačiau fizinio krūvio metu raumenims prireikia daugiau deguonies ir gali atsirasti skausmas. 

Periferinių arterijų liga svarbi ne tik dėl kojų būklės. Ateroskleroziniai pokyčiai gali būti išplitę ir kitose kraujagyslėse, todėl liga siejama su didesne širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika. 

Koks kojų skausmas būdingas sutrikusiai arterinei kraujotakai? 

Vienas būdingiausių periferinių arterijų ligos simptomų yra protarpinis šlubavimas. Tai kojų raumenų skausmas, maudimas, mėšlungis ar sunkumo pojūtis, kuris: 

• atsiranda vaikštant ar užsiimant kita fizine veikla; 

• dažnai kartojasi nuėjus panašų atstumą; 

• gali būti jaučiamas blauzdoje, šlaunyje arba sėdmens srityje; 

• sumažėja arba praeina kelioms minutėms sustojus; 

• vėl atsiranda tęsiant fizinę veiklą. 

Skausmo vieta priklauso nuo to, kuri arterija yra susiaurėjusi. Dažniausiai pacientai skundžiasi blauzdų skausmu. 

Ne kiekvienas kojų skausmas reiškia periferinių arterijų ligą. Panašius simptomus gali sukelti stuburo, sąnarių, raumenų, nervų ar venų ligos. Todėl diagnozė nustatoma įvertinus simptomus, rizikos veiksnius ir atlikus reikalingus tyrimus. 

Kokie kiti simptomai gali pasireikšti? 

Periferinių arterijų liga ne visada sukelia aiškius simptomus. Ligai progresuojant, be skausmo vaikštant, gali pasireikšti: 

• vienos arba abiejų pėdų šalimas; 

• kojų silpnumas ar tirpimas; 

• pakitusi pėdos arba blauzdos odos spalva; 

• lėčiau augantys kojų nagai; 

• sumažėjęs kojų plaukuotumas; 

• ilgai negyjančios pėdų ar pirštų žaizdos; 

• silpniau juntamas pulsas pėdose; 

• kojų ar pėdų skausmas ramybės metu, ypač naktį. 

Kai kurie žmonės fizinį aktyvumą sumažina palaipsniui ir dėl to nepastebi, kad skausmas atsiranda būtent einant. Dėl šios priežasties gydytojui svarbu papasakoti ne tik apie skausmą, bet ir apie sumažėjusį nueinamą atstumą ar poreikį dažniau sustoti. 

Kas turi didesnę riziką? 

Periferinių arterijų ligos tikimybę didina: 

• rūkymas; 

• cukrinis diabetas; 

• padidėjęs kraujospūdis; 

• padidėjusi cholesterolio koncentracija; 

• vyresnis amžius; 

• antsvoris ir nepakankamas fizinis aktyvumas; 

• anksčiau nustatyta širdies, smegenų ar kitų arterijų aterosklerozinė liga; 

• šeiminė širdies ir kraujagyslių ligų istorija. 

Jeigu žmogui būdingi keli rizikos veiksniai ir vaikštant kartojasi kojų skausmas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, net jeigu pailsėjus simptomai visiškai praeina. 

Kaip diagnozuojama periferinių arterijų liga? 

Pirmiausia gydytojas išklauso nusiskundimus, įvertina rizikos veiksnius, apžiūri kojas, patikrina jų temperatūrą, odos būklę ir pulsą. 

Vienas iš dažnai naudojamų pradinių tyrimų yra kulkšnies ir žasto kraujospūdžio indekso nustatymas. Jo metu palyginamas kraujospūdis rankoje ir ties kulkšnimi. Gautas santykis padeda įvertinti, ar kojų arterijomis kraujas teka pakankamai. 

Atsižvelgiant į simptomus ir pirminio įvertinimo rezultatus, gali būti skiriama: 

• kojų arterijų ultragarsinė doplerografija; 

• kompiuterinės tomografijos angiografija; 

• magnetinio rezonanso angiografija; 

• kiti kraujotaką ir arterijų būklę įvertinantys tyrimai. 

Tinkamiausią tyrimą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę, gretutines ligas ir planuojamą gydymą. 

Kada kreiptis į gydytoją? 

Gydytojo konsultacija rekomenduojama, jeigu: 

• kojų skausmas reguliariai atsiranda vaikštant ir sumažėja pailsėjus; 

• palaipsniui trumpėja atstumas, kurį galima nueiti be skausmo; 

• viena pėda nuolat šaltesnė už kitą; 

• pakinta kojos odos spalva; 

• pėdose atsiranda ilgai negyjančių žaizdų; 

• kojų skausmas pradeda varginti ramybės metu arba naktį; 

• žmogus serga cukriniu diabetu ir pastebi pėdų odos pažeidimų. 

Ankstyvas ištyrimas padeda nustatyti simptomų priežastį, įvertinti kraujagyslių būklę ir laiku pasirinkti tinkamas rizikos mažinimo bei gydymo priemones. 

Kada reikalinga skubi pagalba? 

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos reikėtų, jeigu koja ar pėda staiga: 

• pradėjo labai stipriai skaudėti; 

• tapo blyški, pamėlusi arba neįprastai šalta; 

• nutirpo arba nusilpo; 

• tapo sunkiai valdoma; 

• joje nebejaučiamas pulsas. 

Tokie požymiai gali reikšti ūminį arterinės kraujotakos sutrikimą. Tai neatidėliotina būklė, todėl nereikėtų laukti, kol simptomai praeis savaime. 

Kaip gydoma periferinių arterijų liga? 

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, simptomų ir bendros paciento sveikatos būklės. Svarbi gydymo dalis – širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių kontrolė. 

Gydytojas gali rekomenduoti: 

• atsisakyti rūkymo; 

• reguliariai vaikščioti pagal individualiai sudarytą fizinio aktyvumo planą; 

• koreguoti mitybą ir kūno svorį; 

• kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį ir gliukozės kiekį kraujyje; 

• vartoti paskirtus vaistus; 

• prižiūrėti pėdų odą ir žaizdas. 

Jeigu simptomai yra ryškūs arba kraujotaka stipriai sutrikusi, gali būti svarstomas intervencinis ar chirurginis gydymas. Konkretų gydymo būdą parenka gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus. Savarankiškai pradėti ar nutraukti vaistų vartojimo nereikėtų. 

Svarbu nelaukti, kol skausmas sustiprės 

Pasikartojantis kojų skausmas vaikštant nėra simptomas, kurį visada galima paaiškinti nuovargiu ar amžiumi. Jei skausmas atsiranda fizinio krūvio metu, praeina pailsėjus ir vėl kartojasi pradėjus eiti, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba kraujagyslių chirurgu. 

Laiku įvertinus arterinę kraujotaką galima nustatyti periferinių arterijų ligą, sumažinti jos progresavimo riziką ir parinkti pacientui tinkamiausias priežiūros bei gydymo priemones. 

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos. 

Šaltiniai 

1. European Society of Cardiology. 2024 ESC Guidelines for the management of peripheral arterial and aortic diseases. https://www.escardio.org/guidelines/clinical-practice-guidelines/all-esc-practice-guidelines/peripheral-arterial-and-aortic-diseases/ 

2. NHS. Peripheral arterial disease (PAD). https://www.nhs.uk/conditions/peripheral-arterial-disease-pad/