Menopauzė ir ilgaamžiškumas

Menopauzė yra fiziologinis procesas, kuriam būdinga paskutinių moters menstruacijų data, rodanti galutinį kiaušidžių funkcijos išsekimą. Menopauzė diagnozuojama tuomet, kai 12 mėnesių iš eilės be jokios kitos patologinės ar fiziologinės priežasties nebėra mėnesinių.

Kada prasideda menopauzė?

Amžius, kada prasideda menopauzė (paprastai nuo 45 iki 55 metų), daugiausiai priklauso nuo genetikos, tačiau jį taip pat veikia aplinkos veiksniai, tokie kaip nutukimas, fizinis aktyvumas, tabako ir alkoholio vartojimas. Menopauzės pradžia gali būti susijusi ir su nutukimu, metaboliniu sindromu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei osteoporozės paplitimu.

2020 metais Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad visame pasaulyje 985 milijonai moterų buvo 50-ies metų ar vyresnės, ir prognozuota, kad iki 2050 m. šis skaičius išaugs iki 1,65 milijardo. Moterys gyvena ilgiau, tad jų gyvenimo etapas menopauzėje taip pat ilgėja. Žinome, kad šis etapas sudaro daugiau nei trečdalį daugumos moterų gyvenimo.

Kokie yra menopauzės simptomai?

Šiuo laikotarpiu moterys patiria įvairių simptomų, kurie blogina su sveikata susijusią gyvenimo kokybę: nuotaikos kaita, depresija, naktinis prakaitavimas, karščio pylimas, seksualiniai sutrikimai, makšties sausumas, miego sutrikimai ir nerimas.

Perėjimas prie menopauzės nėra staigus ir paprastai trunka apie septynerius metus (kartais net iki 14 metų), kol moteris pasiekia menopauzę. Menopauzės simptomai gali prasidėti dešimt metų prieš menopauzę ir trukti ilgiau nei dešimt metų po jos. Hormoniniai pokyčiai, ypač drastiškas estrogenų sumažėjimas, yra pagrindiniai šių simptomų etiologijos veiksniai.

Kas greitina biologinį senėjimą?

Lėtinis sisteminis uždegimas yra lėtinis imuninis atsakas, kuris pagreitina biologinį senėjimą, padidina ligų (širdies ligų, diabeto, Alzheimerio ligos, vėžio) riziką ir mažina gyvenimo trukmę bei kokybę. Esant uždegimui pažeidžiami audiniai, sutrinka imuninė funkcija ir skatinamas su amžiumi susijęs nuosmukis. Didžiausią įtaką lėtiniam sisteminiam uždegimui turi mityba, fizinis aktyvumas ir streso mažinimas. Tiesioginis ir ilgalaikis estrogenų išeikvojimo ir senėjimo poveikis kelia didelį iššūkį sveikatos priežiūros sistemoms visame pasaulyje. Kadangi menopauzė tai laikotarpis, kada moterys yra labiau linkusios keisti įpročius bei, elgtis palankiau sveikatai, – tai suteikia puikią galimybę imtis sveikatos intervencijų.

Remiantis kelių autorių aiškinimais, gausus augalinio maisto vartojimas mityboje, gali pagerinti kaulų apykaitą, bei raumenų veiklą ir sumažinti oksidacinį stresą, uždegimą bei įtakoti atsparumą insulinui paaiškinimu. Todėl, norint tinkamai ir konkrečiai planuoti visuomenės sveikatos intervencijas, būtina suprasti, kokį poveikį menopauzės metu moterų sveikatai daro įvairių mitybos planų laikymasis.

Kaip organizmą veikia hormoniniai svyravimai?

Neseniai buvo paskelbta, kad hormoniniai svyravimai menopauzės metu veikia mikrobiotos sudėtį visose kūno dalyse. Taip pat žinome, jog mūsų mikrobiota veikia įvairias ligas ir komplikacijas, tokias kaip osteoporozę, diabetą, autoimunines ligas, svorio padidėjimą, riebalų kaupimąsi, krūties vėžį, lėtinį sisteminį uždegimą, oksidacinį stresą bei psichikos problemas. Tai gali būti viena iš priežasčių moterims po menopauzės, didinanti šių sutrikimų riziką.

Besikeičianti makšties mikrobiota perėjimo į menopauzę metu gali būti susijusi ir su seksualiniais sutrikimais. Tyrimų dėl urogenitalinių simptomų yra nedaug ir jie prieštaringi. Keli tyrimai nustatė, kad laikantis dietos, turinčios didesnį priešuždegiminį poveikį, sumažėja sunkių ir vidutinio sunkumo seksualinių sutrikimų menopauzės metu. Soleimani ir kt. tyrime panašaus pobūdžio dieta, kurioje gausu saldumynų, aliejų ir desertų, buvo susijusi su sunkesniais šiais simptomais.

Kaip lėtinis uždegimas veikia lytinį gyvenimą?

Kūno lėtinis sisteminis uždegimas gali paveikti ir moterų lytinę funkciją: sutrikdyti lytinį potraukį ir susijaudinimą. Be to, jis taip pat gali padidinti seksualinį pasibjaurėjimą, t. y. suveikti kaip savotišką gynybinė reakcija, siekiant sumažinti infekcijos tikimybę. Kartais sisteminis uždegimas taip pat paveikia estrogeno ir progesterono gamybą ir aktyvaciją, mažindamas jų stimuliuojantį poveikį moterų lytiniam potraukiui ir susijaudinimui. Lėtinis uždegimas gali sukelti endotelio disfunkciją ir sutrikdyti azoto oksido sukeltą vazodilataciją, kuri yra būtina lytinių organų susijaudinimui.

Vienas iš uždegimo požymių gali būti ir skausmas. Todėl kitas būdas, galintis sumažinti lytinį potraukį, yra skausmo atsiradimas lytinių santykių metu. Įvairūs veiksniai, tokie kaip kultūriniai, socialiniai, taip pat ir asmeniniai įsitikinimai, gali turėti įtakos individo seksualinio gyvenimo kokybei. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl iki šiol šioje srityje nebuvo priimta jokių tvirtų išvadų, ir ateityje vertėtų atlikti išsamius klinikinius tyrimus.

Kokia mityba pagerina savijautą menopauzės metu?

Įrodyta, kad mažai riebalų turinti veganiška dieta, papildyta sojų pupelėmis, veiksmingai mažina kūno svorį ir karščio pylimus po menopauzės. Kitame atsitiktinių imčių klinikiniame tyrime (angl.Mother’s Health Initiative), mitybos intervencija, kuria buvo padidintas neskaldytų grūdų, vaisių ir daržovių vartojimas bei sumažintas riebalų kiekis maiste, sumažino karščio pylimus, ypač toms dalyvėms, kurios neteko bent 10 proc. kūno svorio. Kitas tyrimas, atliktas pereinamojoje menopauzės fazėje, atskleidė, kad vegetarių vazomotoriniai ir fiziniai simptomai buvo žymiai lengvesni nei visavalgių. Teigiamą augalinės mitybos poveikį kūno svoriui ir karščio pylimams iš dalies galima paaiškinti sumažėjusiu glikacijos galutinių produktų kiekiu maiste ir pokyčiais žarnyno mikrobiome. Be to, žinoma, kad kūno svorio, riebalų suvartojimo ir skaidulų vartojimo pokyčiai moduliuoja estrogenų aktyvumą, lytinius hormonus surišančio globulino koncentraciją.

Keliuose tyrimuose nustatyta, kad tiek svorio metimas, tiek mitybos koregavimas gali būti veiksmingi palengvinant menopauzės simptomus. Mitybos pokyčiai, tokie kaip riebalų vartojimo mažinimas, vaisių, neskaldytų grūdų ir daržovių vartojimo didinimas bei svorio metimas, veiksmingai pagerino vazomotorinius simptomus. Tyrime, kuriame buvo vertinamos 726-ios Kinijos moterys, turinčios aukštą kraujospūdį,  gausiai vartojo augalinį maistą (neskaldytus grūdus, daržoves, ir vaisius), ir turėjo lengvesnius simptomus.

 Gyd. akušerė-ginekologė Goda Jievaltienė

Viduržemio jūros dieta menopauzės laikotarpiu

Įrodyta, kad Viduržemio jūros dietos laikymasis pagerina su amžiumi susijusių neinfekcinių ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos ligas, neurodegeneracines ligas, vėžį, depresiją, kvėpavimo takų ligas ir lūžius dėl trapumo, prevenciją ir valdymą. Savo ruožtu Viduržemio jūros dieta gali sumažinti bendrą gyventojų mirtingumą ir pailginti gyvenimo trukmę. Todėl šiuo metu ji pripažinta viena iš sveikų mitybos modelių visame pasaulyje, galinti suteikti daug naudos moterims menopauzėje.

Viduržemio jūros dietai būdingas santykinai didelis augalinių produktų (t. y. daržovių, vaisių, mažai rafinuotų javų, ankštinių augalų, riešutų, alyvuogių ir alyvuogių aliejaus) vartojimas; saikingas žuvies, baltos mėsos, kiaušinių ir pieno produktų vartojimas; ir santykinai mažas raudonos ir perdirbtos mėsos bei vyno vartojimas valgio metu. Besilaikantys šio mitybos modelio, gauna daugiau skaidulų, vitaminų, mineralų ir fitocheminių medžiagų (pvz., flavonoidų, polifenolių ir karotenoidų). Toks maistas pasižymi žemu glikemijos indeksu, dideliu mononesočiųjų ir sočiųjų riebalų santykiu ir mažu omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykiu.

Kaip menopauzė veikia kūno svorį?

Menopauzė siejama su kūno svorio padidėjimu ir kūno sudėjimo pokyčiais, tokiais kaip riebalų masės padidėjimas ir neriebalinės masės sumažėjimas. Šis pokytis siejamas su bazinio metabolizmo greičio sumažėjimu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu ir estrogenų įtakos lipoproteinų lipazės aktyvumui ir lipolizei praradimu. Be to, kūno sudėjimo pokyčiai atspindi reikšmingą raumenų masės sumažėjimą, kuris po 50 metų amžiaus smarkiai sumažėja kasmet, svyruojant nuo 0,6 proc. iki 2 proc., labiausiai per pirmuosius 3 metus po nuolatinės amenorėjos pradžios. Šie pokyčiai gali būti labai svarbūs atsparumo insulinui, diabeto ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikai. Atlikti tyrimai rodo, kad laikantis Viduržiemio jūros dietos, sumažėja kūno svoris, tačiau kūno masės indeksas (KMI) nesumažėja,. Pastebėtus KMI rezultatų neatitikimus galima iš dalies paaiškinti moterų ūgio mažėjimu, kuris dažnai susijęs su pablogėjusia stuburo kaulų būkle, osteoporoze. Estrogenų kiekio sumažėjimas kraujyje gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo dėl įvairių mechanizmų, pavyzdžiui, veikiant arterijų sieneles, aktyvuojant renino-angiotenzino sistemą ar stimuliuojant simpatinę nervų sistemą. Šie fiziologiniai pokyčiai yra susiję su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika taip pat didesniu metabolinio sindromo paplitimu.

Kelių tyrimų duomenimis moterys, kurios laikosi Viduržiemio jūros dietos menopauzės metu, gali patirti teigiamą poveikį, kaip pavyzdžiui, sumažėjusį kraujospūdį, mažesnį trigliceridų, bendrojo cholesterolio ir MTL kiekį.

Menopauzės laikotarpyje moterų ypatumai yra sudėtingi, o bendras energijos išeikvojimas ir fizinio aktyvumo lygis gali būti svarbūs veiksniai, kuriuos reiktų dar tyrinėti. Iš visų gyvenimo būdo komponentų mityba labiausiai įtakoja moterų po menopauzės gyvenimo kokybę ir sergamumą. Laikantis dietos, turinčios didesnį priešuždegiminių medžiagų kiekį, moterims po menopauzės galima numatyti geresnę sveikatos būklę ir aukštesnę gyvenimo kokybę.

Tekstą parengė: gydytoja akušerė-ginekologė Goda Jievaltienė