Kai nervai sako „stop“: neurologės patarimai

Kai nervai sako „stop“: neurologės patarimai 

Nervų sistema – tai jungtis, siejanti kūną ir emocijas. Kai ji išsibalansuoja, tą išduoda ne tik mintys ir nuotaika, bet ir fizinė savijauta: kenčia miego kokybė, sumažėja energija, atsiranda raumenų įtampa, gali sutrikti net virškinimas. Šiandienos gyvenimo ritmas toks greitas, kad net alina nervų sistemą, tačiau dažnai gyvename įprastu tempu ir apie nervus rimčiau pagalvojame tik tada, kai esame vos už žingsnio nuo išsekimo ribos.  

Kaip pastebėti pirmuosius ženklus, rodančius, kad nervų sistema sako “stop”, nespėdama prisitaikyti prie kasdienio ritmo ir streso? Ir kodėl svarbus ne tik poilsis ar gyvenimo būdo pokyčiai, bet ir tam tikros organizmui reikalingos medžiagos? Apie tai pasakoja „Affidea“ klinikos gydytoja neurologė Vygantė Skučienė. 

Kaip veikia nervų sistema? 

Pasak gydytojos V. Skučienės, nervų sistema – tai sudėtingas organizmo tinklas, atsakingas už jutimus, judesius, emocijas, miegą, atmintį bei vidaus organų veiklos koordinavimą. 

Nervų sistema surenka informaciją iš vidaus ir aplinkos, apdoroja ją  ir paleidžia atsaką – judesį, pojūtį, emociją, hormonų ar organų veiklos pokytį. Šis procesas įvyksta labai greitai ir instinktyviai. Pavyzdžiui, vos palietus karštą paviršių, akimirksniu patraukiame ranką, nes tokią reakciją mums pasufleruoja smegenys, išanalizavusios nerviniais impulsais gautą informaciją.  

„Nervų sistema nuolat dirba be poilsio, o jos veiklai įtaką daro daugybė išorinių ir vidinių veiksnių. Stresas, nuolatinis nuovargis, miego trūkumas, netinkama mityba ar ilgalaikis ekranų naudojimas silpnina nervų sistemą, trikdo jos balansą ir gali sukelti įvairius simptomus: galvos skausmus, dirglumą, nerimą, raumenų trūkčiojimus, nuotaikų svyravimus ar net atminties sutrikimus“, – paaiškina gydytoja.  

Nervų sistema taip pat atsakinga už tokius gyvybinius procesus kaip kvėpavimas, temperatūra ir kraujospūdis, kurie turi išlikti pastovūs, skirtingose situacijose. Nervų sistema taip pat lemia, kaip mokomės, priimame sprendimus, jaučiamės ir elgiamės, nes ji atsakinga už aukštesniąsias smegenų funkcijas.  

Kada vertėtų susirūpinti nervų sistemos sveikata?  

Apie pirmuosius nervų sistemos sutrikimus dažnai išduoda ne tik fiziniai, bet ir psichologiniai simptomai.  

„Fiziniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas, svaigimas, nuovargis net ir esant pailsėjus.  Miego sutrikimai – dažni pabudimai naktį, nemiga ar pernelyg ilgas miegojimas gali reikšti, kad mūsų nervų sistema yra ant ribos. Dėmesio ir koncentracijos sutrikimai, kai sunku atlikti net ir kasdienes paprastas užduotis, rodo, kad turime susirūpinti savo sveikata.” – paaiškina gydytoja.   

Nerimas, depresijos požymiai, panikos atakos – neretai yra funkciniai požymiai, liudijantys apie nervų sistemos persitempimą ar sutrikimą. 

„Raudonos vėliavos“, kai delsti nereikėtų 

Nors daugelis simptomų gali būti susiję su stresu ar pervargimu, gydytoja primena: yra situacijų, kai būtina kuo greičiau kreiptis į medikus. Tai staiga atsiradęs rankos ar kojos silpnumas, vienos veido pusės persikreipimas, staigus kalbos sutrikimas, labai stiprus „neįprastas“ galvos skausmas, staigus regėjimo praradimas ar naujai atsiradę sąmonės sutrikimai. Tokie požymiai gali signalizuoti rimtus neurologinius sutrikimus, kuriems svarbi kiekviena valanda. 

Kodėl nervų sistema išsibalansuoja greičiau, nei pastebime? 

Nervų sistemos reguliaciniai procesai vyksta nuolat ir tyliai, o pirmieji pokyčiai dažnai pasireiškia tik tada, kai streso ar įtampos kaupimasis viršija adaptacines galimybes. Tuomet prasideda dirglumas, virškinimo sutrikimai, galiausiai emocinis išsekimas. 

Gydytoja neurologė Vygantė Skučienė. 

Kaip išlaikyti sveiką nervų sistemą? 

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad norint išlaikyti sveiką nervų sistemą, labai svarbus visapusiškas požiūris: kokybiškas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir subalansuota mityba, kuri turi užtikrinti pakankamą kiekį tam tikrų mikroelementų, be kurių nervų sistema negali tinkamai funkcionuoti.  

1) Miegas – nervų sistemos „remontas“ 

Miegant: stabilizuojasi emocijų centrai, mažėja įtampa, stiprėja atmintis. Tad svarbu laikytis nuolatinio miego rėžimo, vengti kofeino ir ekranų prieš miegą, užtikrinti ramią aplinką. 

2) Judėjimas - natūrali įtampos “iškrova” 

Reguliarus fizinis aktyvumas gerina miegą, mažina nerimą, padeda raumenims atsipalaiduoti. Nebūtina pradėti nuo intensyvių treniruočių: kartais efektyviausia – kasdienis 30 minučių pasivaikščiojimas, tempimo pratimai, plaukimas ar lengvas bėgimas. 

3) Streso valdymas 

Per didelis ir ilgalaikis stresas silpnina imunitetą, kenkia miegui, išbalansuoja kūną. Reguliarus fizinis aktyvumas mažina streso hormonus, gilus kvėpavimas ir meditacija ramina nervų sistemą, prioritetų nustatymas, poilsio pertraukos darbo metu, pomėgiai - visa tai padeda nuo nervų sistemos disbalanso. 

Magnis ir B grupės vitaminai – kodėl jie tokie svarbūs? 

Du ypač svarbūs – magnis ir B grupės vitaminai. Magnis yra vienas pagrindinių mikroelementų, kuris būtinas normaliai nervų impulsų perdavimo, raumenų atsipalaidavimo ir psichologinės būsenos palaikymo funkcijai. B grupės vitaminai (ypač B1, B6 ir B12) atlieka esminį vaidmenį nervų sistemos veikloje: jie dalyvauja nervinių impulsų perdavime, neurotransmiterių sintezėje (tokiose kaip serotoninas, dopaminas), padeda palaikyti mielino sluoksnį – apsauginį nervų dangalą. Trūkstant šių vitaminų, gali atsirasti nuovargis, koncentracijos sutrikimai, dilgčiojimai, emocinis nestabilumas ar net depresiniai simptomai. B grupės vitaminų poreikis ypač padidėja nėštumo metu, vyresniame amžiuje, patiriant lėtinį stresą ar esant tam tikrai mitybai (pvz., vegetarizmas ar veganizmas). 

Nors šių medžiagų galima gauti su maistu – magnio gausu žaliose lapinėse daržovėse, riešutuose, grikiuose, B grupės vitaminai aptinkami mėsoje, kepenėlėse, kiaušiniuose, žuvyje bei pilno grūdo produktuose – praktikoje pakankamo kiekio ne visuomet užtenka. Įtakos turi įtemptas gyvenimo ritmas, mitybos įpročiai, virškinimo sistemos ypatumai, padidėjęs poreikis ar organizmo „išeikvojimas“ streso laikotarpiais. Todėl kai kuriems žmonėms reguliarus magnio ir B grupės vitaminų vartojimas gali būti paprastas būdas padėti nervų sistemai “atsigauti”. 

„Pakankamas vitaminų ir mikromineralų kiekis, derinamas su sveika gyvensena, gali padėti palaikyti emocinį stabilumą, geresnį miegą, dėmesio koncentraciją bei bendrą nervų sistemos pusiausvyrą“, – visapusiško požiūrio svarbą pabrėžia gydytoja. 

Svarbiausia – nelaukti, kol nervų sistema„perdegs“ 

Nervų sistema retai „sugenda staiga“ – dažniau ji ilgai siunčia signalus, kuriuos nurašome nuovargiui ar įtampai. Kuo anksčiau juos atpažinsime, tuo paprasčiau bus koreguoti, atkurti balansą: miegą, judėjimą, emocinę higieną ir organizmui reikalingas medžiagas. Jei simptomai kartojasi, stiprėja arba ima riboti kasdienį gyvenimą – verta pasitarti su gydytoju ir ieškoti priežasties. Nepamirškite, kad sveikata gimsta iš nuolatinės organizmo priežiūros ir harmonijos.