Osteopenija: pirmasis žingsnis link osteoporozės? 

Osteopenija – tai būklė, kai kaulų mineralinis tankis yra sumažėjęs, tačiau dar nepakankamai, kad būtų diagnozuota osteoporozė. Nors osteopenija dažnai nesukelia jokių simptomų, ji gali būti svarbus signalas, kad kaulų stiprumas pradeda mažėti ir ateityje gali padidėti lūžių rizika. 

Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra osteopenija, kokios jos priežastys ir rizikos veiksniai, kaip ši būklė diagnozuojama, kuo ji skiriasi nuo osteoporozės bei kokios priemonės gali padėti išsaugoti kaulų sveikatą ir sulėtinti kaulų tankio mažėjimą. 

Kas yra osteopenija? 

Osteopenija – tai sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, kuris yra mažesnis nei laikomas normaliu, tačiau dar nepasiekia osteoporozės diagnostinių kriterijų. 

Kaulai nuolat atsinaujina – senas kaulinis audinys yra skaidomas, o jo vietoje formuojamas naujas. Senstant arba veikiant tam tikriems rizikos veiksniams, šis procesas gali sutrikti, todėl kaulų masė pradeda mažėti. 

Svarbu žinoti, kad osteopenija nėra liga, tačiau ji laikoma reikšmingu osteoporozės rizikos veiksniu ir gali būti ankstyvas įspėjimas apie prastėjančią kaulų būklę. 

Kuo skiriasi osteopenija ir osteoporozė? 

Nors šios būklės yra glaudžiai susijusios, jos nėra tapačios. 

Osteopenija reiškia, kad kaulų tankis yra sumažėjęs, tačiau kaulai dar nėra tiek susilpnėję, kad būtų diagnozuota osteoporozė. 

Osteoporozė diagnozuojama tuomet, kai kaulų tankio sumažėjimas tampa reikšmingas ir padidėja kaulų lūžių rizika. 

Paprastai tariant, osteopenija laikoma tarpine būkle tarp normalaus kaulų tankio ir osteoporozės. 

Anksti nustačius osteopeniją, galima imtis priemonių, kurios padeda sumažinti osteoporozės išsivystymo riziką. 

Ar osteopenija sukelia simptomus? 

Daugeliu atvejų osteopenija nesukelia jokių aiškių simptomų. 

Dažniausiai žmogus nejaučia: 

• skausmo;  

• judėjimo sutrikimų;  

• kasdienės veiklos apribojimų.  

Būtent todėl osteopenija dažnai nustatoma atsitiktinai atliekant profilaktinius tyrimus arba vertinant osteoporozės riziką. 

Kai kaulų tankis toliau mažėja, didėja tikimybė, kad išsivystys osteoporozė ir su ja susijusios komplikacijos. 

Kokios yra osteopenijos priežastys? 

Kaulų tankio mažėjimą gali lemti įvairūs veiksniai. 

Dažniausios priežastys: 

• natūralūs su amžiumi susiję pokyčiai;  

• hormonų pokyčiai po menopauzės;  

• nepakankamas kalcio suvartojimas;  

• vitamino D trūkumas;  

• mažas fizinis aktyvumas;  

• ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas;  

• rūkymas;  

• dažnas alkoholio vartojimas;  

• kai kurios lėtinės ligos.  

Kai kuriais atvejais osteopenija gali išsivystyti ir jaunesniems žmonėms, ypač jei yra papildomų rizikos veiksnių. 

Kas turi didesnę osteopenijos riziką? 

Didesnė osteopenijos rizika nustatoma: 

• moterims po menopauzės;  

• vyresniems nei 50 metų žmonėms;  

• mažo kūno svorio asmenims;  

• žmonėms, kurių šeimoje buvo osteoporozės atvejų;  

• pacientams, sergantiems tam tikromis endokrininėmis ligomis;  

• asmenims, ilgą laiką vartojantiems steroidinius vaistus;  

• fiziškai mažai aktyviems žmonėms.  

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Tarptautinis osteoporozės fondas (IOF) pabrėžia, kad ankstyvas rizikos veiksnių įvertinimas yra svarbi osteoporozės prevencijos dalis. 

Kaip diagnozuojama osteopenija? 

DEXA tyrimas 

Pagrindinis osteopenijos nustatymo metodas yra DEXA (dvigubos energijos rentgeno absorbciometrijos) tyrimas. 

Tyrimas leidžia: 

• įvertinti kaulų mineralinį tankį;  

• nustatyti osteopeniją;  

• diagnozuoti osteoporozę;  

• įvertinti lūžių riziką;  

• stebėti kaulų tankio pokyčius laikui bėgant.  

DEXA tyrimas yra: 

• neskausmingas;  

• neinvazinis;  

• greitas;  

• atliekamas naudojant labai mažą rentgeno spinduliuotės dozę.  

Būtent DEXA tyrimas laikomas auksiniu standartu vertinant kaulų tankį. 

Ką reiškia osteopenijos diagnozė? 

Osteopenijos diagnozė nereiškia, kad žmogui būtinai išsivystys osteoporozė. 

Tačiau ji rodo, kad: 

• kaulų tankis jau pradėjo mažėti;  

• būtina įvertinti rizikos veiksnius;  

• gali būti naudinga koreguoti gyvenimo būdą;  

• reikalinga reguliari kaulų būklės stebėsena.  

Daugeliu atvejų ankstyvos prevencinės priemonės gali padėti sulėtinti kaulų tankio mažėjimą. 

Kaip gydoma osteopenija? 

Osteopenijos gydymas priklauso nuo individualios rizikos ir bendros sveikatos būklės. 

Dažniausiai rekomenduojama: 

• reguliariai užsiimti fizine veikla;  

• užtikrinti pakankamą kalcio suvartojimą;  

• palaikyti pakankamą vitamino D kiekį;  

• vengti rūkymo;  

• riboti alkoholio vartojimą;  

• mažinti griuvimų riziką;  

• reguliariai stebėti kaulų tankį.  

Kai kuriems pacientams gydytojas gali rekomenduoti papildomą ištyrimą ar individualų gydymo planą. 

Ar galima išvengti osteopenijos? 

Nors kaulų tankis natūraliai mažėja senstant, daugelis kasdienių įpročių gali padėti išsaugoti stipresnius kaulus. 

Specialistai rekomenduoja: 

• reguliariai mankštintis;  

• pakankamai vaikščioti ir atlikti svorį išlaikančius pratimus;  

• vartoti kalcio turinčius maisto produktus;  

• palaikyti pakankamą vitamino D kiekį;  

• vengti žalingų įpročių;  

• profilaktiškai tikrinti kaulų būklę priklausant rizikos grupėms.  

Koks fizinis aktyvumas naudingas sergant osteopenija? 

Kaulų sveikatai svarbus ne tik bendras judėjimas, bet ir tinkamai parinktos fizinio aktyvumo rūšys. Jėgos ir pasipriešinimo pratimai, atliekami su savo kūno svoriu, elastinėmis juostomis, treniruokliais ar svarmenimis, stiprina raumenis ir apkrauna kaulus. Tokia reguliari ir palaipsniui didinama apkrova gali padėti palaikyti arba didinti kaulų mineralinį tankį. 

Taip pat naudingi svorį išlaikantys pratimai, kurių metu kūnas juda prieš gravitaciją, pavyzdžiui, vaikščiojimas, lipimas laiptais ar šokiai. Pusiausvyros, koordinacijos ir mobilumo pratimai padeda stabiliau judėti, išsaugoti savarankiškumą ir mažinti kritimų bei su jais susijusių lūžių riziką. Tai gali būti taiči, gydomoji mankšta ar individualiai parinkti pusiausvyros pratimai. 

Fizinio aktyvumo rūšis ir intensyvumas turėtų būti parenkami pagal žmogaus amžių, fizinį pasirengimą, gretutines ligas ir lūžių riziką. Patyrus lūžių, turint stuburo slankstelių pažeidimų ar kitų sveikatos sutrikimų, prieš pradedant naują treniruočių programą rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu. 

Kada verta atlikti DEXA tyrimą? 

Gydytojas gali rekomenduoti atlikti DEXA tyrimą, jeigu: 

• esate moteris po menopauzės;  

• esate vyresnis nei 65 metų;  

• patyrėte kaulų lūžį po nedidelės traumos;  

• ilgą laiką vartojate steroidinius vaistus;  

• jūsų šeimoje buvo osteoporozės atvejų;  

• turite kitų osteoporozės rizikos veiksnių.  

Ankstyvas kaulų tankio įvertinimas gali padėti laiku nustatyti pokyčius ir pasirinkti tinkamas prevencijos priemones. 

Šaltiniai 

• World Health Organization (WHO). Assessment of Osteoporosis and Bone Health.  

• International Osteoporosis Foundation (IOF). Osteopenia and Low Bone Density.  

• National Institute on Aging (NIA). Osteoporosis and Bone Health.  

• National Health Service (NHS). Osteoporosis Overview.