Osteoporozė: simptomai, diagnozavimas ir gydymas 

Osteoporozė yra viena dažniausių kaulų ligų pasaulyje, kuri ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, tačiau reikšmingai padidina kaulų lūžių riziką. Dėl mažėjančio kaulų tankio ir pakitusios kaulų struktūros net ir nedidelė trauma ar kritimas gali sukelti rimtus lūžius, turinčius įtakos gyvenimo kokybei ir savarankiškumui. 

Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra osteoporozė, kokie yra dažniausi jos simptomai, kas turi didesnę riziką susirgti, kaip diagnozuojama ši liga ir kokios gydymo bei profilaktikos priemonės gali padėti išsaugoti kaulų sveikatą. 

Kas yra osteoporozė? 

Osteoporozė – tai lėtinė kaulų liga, kuriai būdingas sumažėjęs kaulų mineralinis tankis ir pakitusi kaulų mikrostruktūra. Dėl šių pokyčių kaulai tampa trapesni ir lengviau lūžta. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, osteoporozė yra viena pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių negalios priežasčių, susijusių su kaulų lūžiais. Dažniausiai pažeidžiami stuburo slanksteliai, klubai ir riešai. 

Liga dažniausiai vystosi palaipsniui, todėl daugelis žmonių apie ją sužino tik patyrę pirmąjį lūžį. 

Kokie yra osteoporozės simptomai? 

Ankstyvosiose stadijose osteoporozė dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Dėl šios priežasties ji neretai vadinama „tyliąja liga“. 

Ligai progresuojant gali pasireikšti: 

• nugaros skausmas;  

• ūgio sumažėjimas;  

• pakitusi laikysena arba susikūprinimas;  

• sumažėjęs judrumas;  

• dažni kaulų lūžiai po nedidelės traumos ar kritimo;  

• stuburo slankstelių lūžiai.  

Kai kuriais atvejais pirmasis osteoporozės požymis būna būtent lūžis, įvykęs atliekant įprastą kasdienę veiklą. 

Kas turi didesnę osteoporozės riziką? 

Nors osteoporozė gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tam tikri veiksniai reikšmingai padidina ligos tikimybę. 

Didesnės rizikos grupėms priskiriami: 

• moterys po menopauzės;  

• vyresni nei 65 metų asmenys;  

• žmonės, kurių šeimoje buvo osteoporozės atvejų;  

• mažo kūno svorio asmenys;  

• ilgą laiką vartojantys gliukokortikoidus;  

• sergantys endokrininėmis, virškinimo sistemos ar autoimuninėmis ligomis;  

• rūkantys ar dažnai vartojantys alkoholį;  

• fiziškai mažai aktyvūs žmonės.  

Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas kalcio bei vitamino D kiekis gali padėti sumažinti osteoporozės riziką. 

Kaip diagnozuojama osteoporozė? 

Laiku nustatyta osteoporozė leidžia anksčiau pradėti gydymą ir sumažinti lūžių riziką. 

DEXA tyrimas 

Pagrindinis osteoporozės diagnostikos metodas yra DEXA (dvigubos energijos rentgeno absorbciometrijos) tyrimas. 

Šis tyrimas leidžia: 

• įvertinti kaulų mineralinį tankį;  

• nustatyti osteopeniją;  

• diagnozuoti osteoporozę;  

• apskaičiuoti lūžių riziką;  

• stebėti gydymo efektyvumą.  

DEXA tyrimas yra neskausmingas, neinvazinis ir pasižymi labai maža rentgeno spinduliuotės doze. 

Papildomi tyrimai 

Priklausomai nuo situacijos, gydytojas gali rekomenduoti ir kitus tyrimus: 

• vitamino D koncentracijos nustatymą;  

• kalcio ir fosforo tyrimus;  

• hormonų tyrimus;  

• bendrus kraujo tyrimus;  

• kitus kaulų apykaitos rodiklių tyrimus.  

Kuo skiriasi osteopenija ir osteoporozė? 

Osteopenija ir osteoporozė nėra tas pats. 

Osteopenija – tai sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, tačiau pokyčiai dar nėra pakankamai ryškūs osteoporozės diagnozei nustatyti. 

Osteoporozė – pažengusi būklė, kai kaulų tankis yra reikšmingai sumažėjęs, o lūžių rizika tampa gerokai didesnė. 

Anksti nustačius osteopeniją galima imtis priemonių, padedančių sulėtinti arba sustabdyti ligos progresavimą. 

Kaip gydoma osteoporozė? 

Osteoporozės gydymo tikslas – sumažinti kaulų nykimą, stiprinti kaulus ir mažinti lūžių riziką. 

Gydymo planas sudaromas individualiai, atsižvelgiant į paciento amžių, bendrą sveikatos būklę ir tyrimų rezultatus. 

Dažniausiai rekomenduojama: 

• reguliariai mankštintis;  

• vartoti pakankamą kiekį kalcio;  

• užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį;  

• mažinti griuvimų riziką namuose ir aplinkoje;  

• atsisakyti rūkymo;  

• riboti alkoholio vartojimą;  

• esant poreikiui taikyti gydytojo paskirtą medikamentinį gydymą.  

Ypač naudingos yra jėgos ir pasipriešinimo treniruotės, atliekamos su savo kūno svoriu, pasipriešinimo gumomis, treniruokliais ar svarmenimis. Jos padeda stiprinti raumenis, palaikyti arba didinti kaulų mineralinį tankį ir mažinti lūžių riziką. Taip pat svarbūs pusiausvyrą, koordinaciją ir mobilumą gerinantys pratimai, nes jie padeda stabiliau judėti ir sumažina griuvimų tikimybę. Fizinio aktyvumo rūšį ir intensyvumą reikėtų pasirinkti pagal individualią sveikatos būklę, o jau patyrus lūžių ar sergant pažengusia osteoporoze – aptarti su gydytoju arba kineziterapeutu.

Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir reguliariai stebėti kaulų būklę. 

Ar galima išvengti osteoporozės? 

Nors ne visų rizikos veiksnių galima išvengti, daugelis kasdienių įpročių gali padėti išsaugoti stiprius kaulus. 

Specialistai rekomenduoja: 

• reguliariai užsiimti fizine veikla: atlikti svorį laikančius, jėgos ir pasipriešinimo pratimus, taip pat pusiausvyrą, koordinaciją bei mobilumą gerinančias treniruotes;

• vartoti pakankamai kalcio turinčių produktų;  

• užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį;  

• palaikyti normalų kūno svorį;  

• vengti rūkymo;  

• riboti alkoholio vartojimą;  

• reguliariai tikrintis sveikatą ir atlikti gydytojo rekomenduojamus tyrimus.  

Kada verta atlikti DEXA tyrimą? 

Kaulų tankio tyrimas gali būti rekomenduojamas: 

• moterims po menopauzės;  

• vyresniems nei 65 metų žmonėms;  

• asmenims, patyrusiems kaulų lūžių po nedidelės traumos;  

• pacientams, ilgą laiką vartojantiems gliukokortikoidus;  

• žmonėms, turintiems osteoporozės rizikos veiksnių.  

Ankstyva diagnostika gali padėti laiku nustatyti kaulų tankio pokyčius ir imtis tinkamų priemonių kaulų sveikatai išsaugoti. 

Šaltiniai 

• National Institute of Arthritis and Musculoskeletal and Skin Diseases (NIAMS). Osteoporosis

• International Osteoporosis Foundation (IOF). About Osteoporosis

• Royal Osteoporosis Society. Exercise for Bones