Podagra: simptomai, priežastys ir gydymas

Podagra – uždegiminė sąnarių liga, galinti sukelti staigius ir itin skausmingus priepuolius. Nors dažniausiai pažeidžiamas didžiojo kojos piršto sąnarys, podagra gali pasireikšti ir pėdose, čiurnose, keliuose, plaštakose, riešuose ar alkūnėse. 

Negydoma liga gali progresuoti: priepuoliai gali padažnėti ir trukti ilgiau, o sąnariuose bei aplinkiniuose audiniuose gali susidaryti kietų uratų (šlapimo rūgšties kristalų) sankaupų, vadinamų tofusais. Vis dėlto anksti diagnozuota ir tinkamai gydoma podagra gali būti veiksmingai kontroliuojama. 

Šiame straipsnyje sužinosite, kas yra podagra, kokie jos simptomai ir atsiradimo priežastys, kaip ši liga diagnozuojama bei gydoma, kokia mityba rekomenduojama ir kaip sumažinti podagros priepuolių riziką. 

Kas yra podagra? 

Podagra – tai uždegiminio artrito rūšis, išsivystanti dėl organizme ilgą laiką padidėjusio uratų, arba šlapimo rūgšties, kiekio. Šlapimo rūgštis susidaro skaidant purinus – natūraliai žmogaus organizme ir tam tikruose maisto produktuose esančias medžiagas. 

Įprastai šlapimo rūgštis ištirpsta kraujyje, patenka į inkstus ir pašalinama su šlapimu. Jeigu organizmas jos pagamina per daug arba inkstai pašalina per mažai, uratų kiekis kraujyje padidėja. Ilgainiui sąnariuose ir aplinkiniuose audiniuose gali susiformuoti adatos pavidalo kristalų. Jie sukelia uždegimą, skausmą, paraudimą ir patinimą. 

Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis dar nereiškia, kad žmogus serga podagra. Dalis žmonių turi hiperurikemiją, tačiau nejaučia simptomų ir niekada nepatiria podagros priepuolio. Liga diagnozuojama įvertinus simptomus, apžiūros ir tyrimų rezultatus. 

Podagros simptomai 

Podagros simptomai dažniausiai prasideda staiga, neretai naktį. Paprastai vienu metu pažeidžiamas vienas sąnarys, tačiau ligai progresuojant gali būti paveikti ir keli sąnariai. 

Dažniausi podagros simptomai: 

• Staigus ir stiprus sąnario skausmas – skausmas gali būti toks intensyvus, kad trukdo miegoti, vaikščioti ar liesti pažeistą vietą. 

• Didžiojo kojos piršto skausmas – tai viena dažniausių pirmojo podagros priepuolio vietų, tačiau liga gali pažeisti ir kitus sąnarius. 

• Sąnario patinimas – pažeisto sąnario ir aplinkinių audinių apimtis gali pastebimai padidėti. 

• Odos paraudimas ir karštis – oda virš uždegimo apimto sąnario gali būti paraudusi, blizgi ir karšta. 

• Sąnario jautrumas – kartais nemalonus būna net lengvas drabužio ar patalynės prisilietimas. 

• Riboti judesiai – dėl skausmo ir patinimo sąnarį gali būti sunku sulenkti ar kitaip judinti. 

• Naktį prasidedantys priepuoliai – podagros skausmas neretai prasideda naktį ir gali pažadinti iš miego. 

• Tofusai sergant lėtine podagra – ilgai negydant ligos, po oda gali susidaryti kietų uratų kristalų sankaupų, kurios gali pažeisti sąnarius ir aplinkinius audinius. 

Negydomas podagros priepuolis gali trukti nuo vienos iki dviejų savaičių. Tarp priepuolių žmogus gali nejausti jokių simptomų, tačiau tai nereiškia, kad liga išnyko. 

Kaip atpažinti podagros priepuolį? 

Podagrą galima įtarti, kai stiprus skausmas, paraudimas ir patinimas greitai atsiranda viename ar abiejuose didžiojo kojos piršto sąnariuose, ypač jeigu simptomai prasideda naktį. 

Podagra taip pat gali pažeisti pėdos vidurį, čiurną, kelį, plaštaką, riešą ar alkūnę. Tačiau vien iš simptomų diagnozės patvirtinti negalima. Skausmingą, paraudusį ir patinusį sąnarį gali sukelti infekcinis artritas, pseudopodagra ir kitos uždegiminės ligos. 

Kaip podagra pasireiškia moterims? 

Moterims pasireiškia tie patys pagrindiniai podagros simptomai: staigus sąnario skausmas, patinimas, paraudimas, karštis ir jautrumas. 

Podagra dažnesnė vyrams, o moterims iki menopauzės pasireiškia rečiau. Po menopauzės rizika padidėja, todėl moterys šia liga dažniausiai suserga vyresniame amžiuje negu vyrai. 

Pagrindinės podagros priežastys 

Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis 

Tiesioginė podagros priežastis yra sąnariuose ir aplinkiniuose audiniuose susidarantys uratų kristalai. Jie gali formuotis, kai šlapimo rūgšties kiekis organizme ilgą laiką yra per didelis. 

Šlapimo rūgšties gali padaugėti, kai organizmas jos pagamina per daug arba inkstai nepajėgia pakankamai pašalinti. Tačiau ne kiekvienam hiperurikemiją turinčiam žmogui išsivysto podagra. 

Kai aiškios padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio priežasties nustatyti nepavyksta, gali būti diagnozuojama idiopatinė podagra. Antrinė podagra gali išsivystyti dėl kitų ligų, sutrikusios inkstų veiklos arba vartojamų vaistų poveikio. 

Mityba ir alkoholio vartojimas 

Podagros riziką gali didinti dažnas alkoholio, saldintų gėrimų ir daug gyvūninės kilmės purinų turinčių produktų vartojimas. Prie tokių produktų priskiriami mėsos subproduktai, dideli raudonos mėsos kiekiai ir kai kurios jūros gėrybės. 

Alkoholis, ypač alus ir stiprieji gėrimai, siejamas su didesne podagros bei jos priepuolių rizika. Vis dėlto mityba nėra vienintelė ligos priežastis, todėl podagros nereikėtų vertinti tik kaip netinkamų valgymo įpročių pasekmės. 

Antsvoris ir kitos ligos 

Antsvoris ir nutukimas gali didinti šlapimo rūgšties kiekį bei podagros riziką. Liga taip pat dažniau pasitaiko žmonėms, sergantiems lėtine inkstų liga, arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. 

Inkstų veikla podagros vystymuisi ypač svarbi, nes per inkstus pašalinama didelė dalis šlapimo rūgšties. Sutrikus jų veiklai, uratai gali kauptis organizme. 

Vaistai, galintys didinti podagros riziką 

Šlapimo rūgšties kiekį arba podagros riziką gali didinti kai kurie vaistai: 

• Diuretikai – gali sumažinti šlapimo rūgšties pašalinimą per inkstus. 

• Mažos aspirino dozės – kai kuriems žmonėms gali turėti įtakos uratų išsiskyrimui. 

• Didelėmis dozėmis vartojamas niacinas – gali padidinti šlapimo rūgšties kiekį. 

• Ciklosporinas – gali paveikti inkstų veiklą ir uratų pašalinimą. 

• Kai kurie kraujospūdį reguliuojantys vaistai – gali būti susiję su didesniu šlapimo rūgšties kiekiu. 

Vartojamus preparatus ir galimas alternatyvas rekomenduojama aptarti su gydytoju. 

Podagros rizikos veiksniai 

Podagros tikimybę gali didinti šie veiksniai: 

• Vyriškoji lytis – vyrams podagra nustatoma dažniau negu moterims, ypač vidutiniame ir vyresniame amžiuje. 

• Menopauzė – po menopauzės moterų organizme gali padidėti šlapimo rūgšties kiekis, todėl išauga podagros rizika. 

• Vyresnis amžius – senstant gali keistis inkstų veikla ir šlapimo rūgšties pašalinimas, todėl podagra dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje. 

• Antsvoris arba nutukimas – didesnis kūno svoris gali skatinti šlapimo rūgšties susidarymą ir apsunkinti jos pašalinimą. 

• Inkstų ligos – sutrikus inkstų veiklai, šlapimo rūgštis gali būti nepakankamai efektyviai pašalinama iš organizmo. 

• Aukštas kraujospūdis – arterinė hipertenzija dažnai pasireiškia kartu su kitais medžiagų apykaitos sutrikimais ir gali būti susijusi su didesne podagros rizika. 

• Cukrinis diabetas – sutrikusi gliukozės apykaita ir atsparumas insulinui gali būti susiję su didesniu šlapimo rūgšties kiekiu. 

• Metabolinis sindromas – pilvinio nutukimo, aukšto kraujospūdžio, padidėjusio gliukozės kiekio ir pakitusių kraujo riebalų derinys didina podagros tikimybę. 

• Podagros atvejai šeimoje – genetiniai veiksniai turi įtakos uratų apykaitai, todėl gali būti paveldimas didesnis polinkis susirgti podagra, tačiau pati liga nėra neišvengiama. 

• Alkoholio ir saldintų gėrimų vartojimas – alkoholis ir daug fruktozės turintys gėrimai gali didinti šlapimo rūgšties kiekį bei priepuolių riziką. 

Podagros priepuolį taip pat gali paskatinti gausus alkoholio vartojimas, labai didelė maisto porcija, dehidratacija, sąnario trauma, karščiavimą sukelianti liga ar tam tikri vaistai. 

Kaip diagnozuojama podagra? 

Podagros simptomai gali būti panašūs į kitų sąnarių ligų požymius, todėl diagnozę turi nustatyti gydytojas reumatologas. Vertinama ligos istorija, simptomų pradžia, pažeisti sąnariai, vartojami vaistai, gretutinės ligos ir tyrimų rezultatai. 

Šlapimo rūgšties tyrimas 

Įtarus podagrą, gali būti atliekamas kraujo tyrimas šlapimo rūgšties, arba serumo uratų, kiekiui nustatyti. Klinikinę diagnozę gali padėti patvirtinti 360 µmol/l arba didesnė uratų koncentracija. 

Svarbu žinoti, kad podagros priepuolio metu šlapimo rūgšties kiekis gali būti mažesnis. Jeigu rezultatas nesiekia 360 µmol/l, tačiau pagal simptomus podagra vis tiek stipriai įtariama, tyrimą rekomenduojama pakartoti praėjus bent dviem savaitėms po priepuolio pabaigos. 

Vien padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis nepatvirtina podagros, nes hiperurikemija gali būti nustatoma ir žmonėms, kurie šia liga neserga. 

Sąnario skysčio tyrimas 

Jeigu diagnozė išlieka neaiški, gali būti atliekama sąnario punkcija ir paimamas sinovinio skysčio mėginys. Skystis mikroskopu tiriamas ieškant uratų kristalų. 

Šis tyrimas padeda patvirtinti podagrą ir atskirti ją nuo kitų būklių, įskaitant infekcinį artritą ar kalcio pirofosfato kristalų sukeliamą pseudopodagrą. 

Kraujo ir vaizdiniai tyrimai 

Papildomi kraujo tyrimai gali būti atliekami uždegimui, inkstų funkcijai ir gretutinėms ligoms įvertinti. 

Jeigu sąnario skysčio paimti negalima arba diagnozė lieka neaiški, gali būti atliekama rentgenografija, ultragarsinis tyrimas arba dvigubos energijos kompiuterinė tomografija. Šie tyrimai padeda nustatyti uratų kristalų sankaupas, įvertinti sąnario pažeidimus ir atmesti kitas galimas simptomų priežastis. 

Kaip gydoma podagra? 

Podagros gydymas turi du pagrindinius tikslus: sumažinti ūmaus priepuolio skausmą bei uždegimą ir ilgainiui sumažinti uratų kiekį, kad būtų išvengta naujų priepuolių, tofusų bei sąnarių pažeidimo. 

Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į priepuolių dažnumą, šlapimo rūgšties kiekį, inkstų veiklą, gretutines ligas ir kitus vartojamus vaistus. 

Ūmaus podagros priepuolio gydymas 

Ūmaus podagros priepuolio metu gali būti skiriamas vienas iš šių gydymo būdų: 

• nesteroidinis vaistas nuo uždegimo; 

• kolchicinas; 

• trumpas geriamojo kortikosteroido kursas; 

• tam tikrais atvejais – kortikosteroido injekcija. 

Tinkamiausias preparatas parenkamas atsižvelgiant į inkstų veiklą, širdies ir kraujagyslių ligas, skrandžio bei žarnyno problemas, kitus vartojamus vaistus ir galimas jų sąveikas. 

Greta paskirto gydymo rekomenduojama pailsinti ir pakelti pažeistą galūnę. Ant sąnario galima trumpam uždėti į audinį suvyniotą šaltą kompresą. Ledo nerekomenduojama dėti tiesiai ant odos. 

Ilgalaikis podagros gydymas 

Pasikartojantys arba sunkūs priepuoliai, tofusai, lėtinis podagrinis artritas ir kai kurios gretutinės ligos gali būti priežastis pradėti ilgalaikį uratų kiekį mažinantį gydymą. 

Gydymą rekomenduojama pradėti nuo mažos dozės ir ją palaipsniui koreguoti pagal reguliariai atliekamus šlapimo rūgšties tyrimus. Dažniausiai siekiama, kad uratų koncentracija būtų mažesnė nei 360 µmol/l. Žmonėms, turintiems tofusų, lėtinį podagrinį artritą ar dažnus priepuolius, gali būti nustatomas mažesnis nei 300 µmol/l tikslas. 

Pasiekus tikslinį uratų kiekį, gydymą dažniausiai reikia tęsti ilgą laiką. Vaistų vartojimo nerekomenduojama nutraukti vien dėl to, kad priepuoliai nesikartoja. 

Kokie vaistai vartojami nuo podagros? 

Ūmiam priepuoliui ir ilgalaikei ligos kontrolei vartojami skirtingi vaistai. 

Ūmaus priepuolio uždegimui ir skausmui mažinti gali būti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, kolchicinas arba kortikosteroidai. 

Šlapimo rūgšties kiekiui ilgainiui mažinti gali būti skiriamas alopurinolis arba febuksostatas. Šie vaistai nėra skirti vien tik momentiniam priepuolio skausmui malšinti. Jų paskirtis – sumažinti uratų kiekį ir būsimų priepuolių bei komplikacijų riziką. 

Pradėjus arba didinant uratų kiekį mažinančių vaistų dozę, priepuolių iš pradžių gali padaugėti. Dėl to tam tikrą laiką gali būti skiriamas papildomas profilaktinis gydymas. 

Vaistus rekomenduojama vartoti tiksliai taip, kaip paskirta. Savarankiškai didinti ar mažinti dozę, keisti preparatą arba nutraukti gydymą nerekomenduojama. 

Mitybos ir gyvenimo būdo keitimas 

Sveika mityba, tinkamas kūno svoris, pakankamas skysčių vartojimas ir alkoholio ribojimas gali padėti valdyti keičiamus podagros rizikos veiksnius. Tačiau vien gyvenimo būdo pokyčių ne visada pakanka, ypač kai priepuoliai dažni arba yra susiformavusių tofusų. 

Nėra pakankamai patikimų įrodymų, kad viena konkreti dieta galėtų apsaugoti nuo podagros priepuolių ar visiems žmonėms patikimai sumažintų uratų kiekį. Todėl rekomenduojama laikytis sveikos, subalansuotos mitybos ir nenutraukti paskirto gydymo. 

Ar podagra išgydoma? 

Podagra laikoma visą gyvenimą trunkančia liga, tačiau ją galima veiksmingai kontroliuoti. Tinkamai sumažinus ir palaikant tikslinį uratų kiekį, kristalai gali palaipsniui tirpti, priepuoliai – retėti arba visai nebesikartoti, o tofusai – mažėti. 

Gera savijauta ar ilgą laiką nepasikartojantys simptomai nėra priežastis savarankiškai nutraukti paskirtus vaistus. Ilgalaikio gydymo pakeitimus rekomenduojama aptarti su gydytoju. 

Mityba sergant podagra 

Mityba sergant podagra neturėtų būti grindžiama ilgais draudžiamų produktų sąrašais. Pagrindas – įvairi ir subalansuota mityba, padedanti palaikyti sveiką kūno svorį bei kontroliuoti kitas ligas, pavyzdžiui, hipertenziją ar cukrinį diabetą. 

Rekomenduojama rinktis daugiau mažai perdirbtų produktų, daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir įvairių baltymų šaltinių. Laisvųjų cukrų, saldintų gėrimų ir itin perdirbtų produktų kiekį rekomenduojama riboti. 

Ko negalima valgyti sergant podagra? 

Vienodo visiems tinkamo draudžiamų produktų sąrašo nėra. Vis dėlto rekomenduojama vengti arba smarkiai riboti: 

• Subproduktus – kepenyse, inkstuose ir kituose organuose yra daug purinų. 

• Didelius raudonos mėsos kiekius – jautieną, kiaulieną ir avieną rekomenduojama vartoti rečiau bei mažesnėmis porcijomis. 

• Kai kurias žuvis – daug purinų gali būti sardinėse ir ančiuviuose. 

• Kai kurias jūros gėrybes – krevetes, omarus, midijas ir kitus vėžiagyvius rekomenduojama vartoti saikingai. 

• Alų ir stipriuosius alkoholinius gėrimus – jie gali didinti šlapimo rūgšties kiekį ir paskatinti priepuolį. 

• Saldintus gėrimus – daug cukraus ar fruktozės turintys gėrimai gali didinti podagros riziką. 

• Didelius saldumynų kiekius – dažnas daug cukraus turinčių produktų vartojimas gali skatinti svorio augimą ir bloginti medžiagų apykaitą. 

Svarbus ne tik pats produktas, bet ir porcijų dydis, vartojimo dažnumas, bendras mitybos modelis bei kūno svoris. 

Ką galima valgyti sergant podagra? 

Į subalansuotą mitybą rekomenduojama įtraukti: 

• įvairias daržoves; 

• šviežius vaisius; 

• viso grūdo produktus; 

• neriebius arba mažiau riebius pieno produktus; 

• kiaušinius; 

• riešutus ir sėklas; 

• ankštinius produktus; 

• saikingas liesos paukštienos porcijas; 

• saikingas žuvies porcijas; 

• nesočiuosius riebalus, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų. 

Vaisius geriau valgyti sveikus, o ne gerti jų sultis. Tokiu būdu gaunama daugiau skaidulų ir suvartojama mažiau laisvųjų curti sergant podagra? 

Pagrindinis gėrimas turėtų būti vanduo. Pakankamas skysčių kiekis padeda išvengti dehidratacijos, kuri gali paskatinti podagros priepuolį. Sergant širdies ar inkstų nepakankamumu rekomenduojamą skysčių kiekį būtina suderinti su gydytoju. 

Sergant podagra rekomenduojama: 

• reguliariai gerti vandens; 

• riboti cukrumi ir fruktoze saldintus gėrimus; 

• riboti alkoholį, ypač alų ir stipriuosius gėrimus; 

• vaisių sultis vartoti saikingai; 

• kavą ir arbatą rinktis be pridėtinio cukraus. 

Populiarūs produktai ir podagra 

• Kefyras ir podagra – nesaldintas ir mažiau riebus kefyras gali būti subalansuotos mitybos dalis. Vis dėlto kefyras nėra podagros gydymo priemonė ir negali pakeisti paskirtų vaistų. 

• Kava ir podagra – kava nepriskiriama produktams, kurių sergant podagra privaloma atsisakyti. Rekomenduojama ją gerti be pridėtinio cukraus ir atsižvelgti į kitas sveikatos būkles. Kava neturėtų būti vartojama kaip podagros gydymo priemonė. 

• Pomidorai ir podagra – pomidorai nėra priskiriami produktams, kurių sergant podagra būtina vengti. Jie gali būti įtraukiami į įvairią ir subalansuotą mitybą. 

• Avinžirniai ir podagra – avinžirniai priklauso ankštiniams produktams ir gali būti augalinių baltymų bei skaidulų šaltinis. Be individualios priežasties jų visiškai atsisakyti nerekomenduojama. 

• Greipfrutas ir podagra – greipfrutas savaime nėra laikomas podagros priepuolio priežastimi, tačiau gali sąveikauti su kai kuriais vaistais. Vartojant kolchiciną ar kitus receptinius preparatus rekomenduojama patikrinti jų informacinį lapelį ir galimas sąveikas aptarti su gydytoju arba vaistininku. 

• Alus ir podagra – alus gali didinti podagros ir jos priepuolių riziką, todėl rekomenduojama jį smarkiai riboti arba jo atsisakyti. Atsargiai rekomenduojama vertinti ir nealkoholinį alų. 

Kaip sumažinti podagros priepuolių riziką? 

Siekiant sumažinti podagros priepuolių riziką, rekomenduojama: 

• reguliariai vartoti paskirtus uratų kiekį mažinančius vaistus; 

• nenutraukti gydymo vien todėl, kad simptomai išnyko; 

• pagal sudarytą gydymo planą tikrinti šlapimo rūgšties kiekį; 

• palaikyti sveiką kūno svorį; 

• antsvorį mažinti palaipsniui, vengiant badavimo ir labai griežtų dietų; 

• riboti alkoholį, ypač alų ir stipriuosius gėrimus; 

• vengti cukrumi ir fruktoze saldintų gėrimų; 

• gerti pakankamai skysčių, jeigu nėra nurodyta jų riboti; 

• reguliariai judėti, fizinį krūvį pritaikant prie sąnarių būklės; 

• vengti individualiai atpažintų priepuolius skatinančių veiksnių; 

• reguliariai įvertinti gretutines ligas ir vartojamus vaistus. 

Mityba ir gyvenimo būdas papildo podagros gydymą, tačiau neatstoja uratų kiekį mažinančių vaistų, kai jie yra reikalingi. 

Kada kreiptis į gydytoją? 

Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jeigu: 

• podagrai būdingi simptomai pasireiškė pirmą kartą; 

• priepuoliai kartojasi arba dažnėja; 

• įprastas gydymas nebepadeda; 

• atsirado tofusų; 

• sąnario skausmas ar sustingimas nepraeina tarp priepuolių; 

• vartojami vaistai sukelia nepageidaujamų reakcijų; 

• reikia įvertinti šlapimo rūgšties kiekį arba ilgalaikio gydymo poreikį. 

Pirmą kartą atsiradus podagrai būdingiems simptomams rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją.  

Skubios medicininės pagalbos reikia, jeigu staigų sąnario skausmą ir patinimą lydi aukšta temperatūra, šaltkrėtis, stiprėjantis skausmas, pykinimas, negalėjimas valgyti arba labai bloga bendra savijauta. Tokie simptomai gali rodyti sąnario infekciją, kurią būtina gydyti nedelsiant.