Rankų drebėjimas: stresas ar rimtesnė liga?

Rankų drebėjimas yra vienas dažniausiai pasitaikančių neurologinių simptomų, galinčių atsirasti tiek vyresniems, tiek jaunesniems žmonėms. Šis streso ar nerimo sukeltas simptomas dažniausiai būna epizodinis, tačiau specialistai įspėja, kad pasikartojant vis dažniau gali signalizuoti rimtesnes ligas. Kadangi priežasčių gali būti daug, svarbu atskirti, kada tai laikinas organizmo atsakas, o kada tai sveikatos problemos ženklas. 

Kas lemia rankų drebėjimą? 

Trumpalaikį drebėjimą gali sukelti nerimas, miego trūkumas, fizinis nuovargis, per didelis kofeino ar energinių gėrimų vartojimas. Šis atvejis nėra pavojingas, nes problema išsisprendžia, kai pašalinamas dirgiklis. 

Neurologai išskiria kelias dažniausias būkles, susijusias su dažnu rankų drebėjimu: 

• Esencialinis tremoras. Tai paveldima būklė, kai rankos dreba atliekant kasdienius veiksmus, pavyzdžiui, rašant ar laikant puodelį. 
   

• Parkinsono liga. Jai būdingas ramybės drebėjimas, kai rankos dreba net tada, kai jos nėra naudojamos tikslingam veiksmui atlikti. 
   

• Skydliaukės sutrikimai. Per didelė hormonų gamyba gali skatinti nervų sistemos jautrumą, kurio išraiška dažnai būna rankų drebėjimas. 
   

• Vaistų poveikis. Kai kurie vaistai turi šalutinį poveikį, pasireiškiantį tremoru. 

Kaip tvarkytis su rankų drebėjimu kasdienybėje? 

Net jeigu drebėjimas nėra susijęs su rimta liga, jis gali trukdyti kasdieniams darbams. Žemiau pateikti keli būdai, kurie padeda sumažinti simptomus: 

• Reguliarus poilsis. Pakankamas miegas yra būtinas, nes jo trūkumas sustiprina nervų sistemos jautrumą. 
   

• Subalansuota mityba. Stenkitės mažinti kofeino, alkoholio ir perdirbto maisto kiekį, nes jie gali skatinti hormonų disbalansą, kurio išraiška gali tapti rankų drebėjimas. 
   

• Fizinis aktyvumas. Lengvi pratimai ar pasivaikščiojimai padeda sumažinti įtampą ir pagerina kraujotaką. 
   

• Streso valdymas. Kvėpavimo pratimai, joga ar meditacija dažnai padeda sumažinti drebėjimą, susijusį su nerimu. 
   

• Praktiniai sprendimai. Naudokite puodelius su dviem rankenomis, storesnius rašiklius ar kitus pritaikytus daiktus, kad kasdienė veikla būtų lengvesnė. 

Ką daryti, jei drebėjimas nepraeina? 

Jeigu pastebėjote, kad drebėjimas atsirado staiga, be aiškios priežasties, simptomai stiprėja, pasidaro sunku kasdieninėse veiklose bei kartu pasireiškia kiti požymiai (pusiausvyros sutrikimai, raumenų silpnumas, kalbos ar regėjimo suprastėjimas) neignoruokite, praneškite šeimos gydytojui. Jis gali nukreipti pas neurologą, kuris atliks tikslius tyrimus ir priklausomai nuo diagnozės paskirsvaistus, kineziterapiją ar kitas priemones.