Kasos fermentų tyrimai

8α-amilazė (AMYL) serume

α-amilazė (AMYL) serume – tai angliavandenių apykaitos fermentas, katalizuojantis polisacharidų (įskaitant krakmolą ir glikogeną) hidrolizę.

Didžiausias α-amilazės aktyvumas yra kasoje ir seilių liaukose. Sveikiems asmenims kraujyje ir šlapime galima rasti du α-amilazės izofermentus: kasos α-amilazę (P-AMYL) ir seilių liaukų α-amilazę (S-AMYL).

Ūmaus pankreatito (kasos uždegimo) atveju α-amilazės koncentracija kraujyje pakyla per pirmąsias 24 valandas. Tačiau apie penktadalis pacientų pirmą ligos parą gali išlikti nepakitusi. Ne visais pankreatito atvejais α-amilazės aktyvumo padidėjimas yra aiškus, ypač esant nekrozinio pankreatito formai, lėtiniam kasos uždegimui ar jo paūmėjimui. Padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje gali sumažinti α-amilazės aktyvumą.

α-amilazės aktyvumas taip pat pakyla 3–5 kartus sergant seilių liaukų uždegimu, kasos ligomis, galvos vėžiu, žarnų nepraeinamumu, prakiurus skrandžio opai, pilvaplėvės uždegimui, tulžies takų ligoms, negimdiniu nėštumu, kai kuriais plaučių ir kiaušidžių navikais, gaminančiais amilazę, taip pat sergant tymais. α-amilazė iš kraujo greitai pašalinama inkstų.

Bendras α-amilazės tyrimas nėra labai jautrus kasos patologijoms, todėl daug informatyvesnis ir jautresnis yra P-AMYL (pankreatinė α-amilazė) tyrimas. α-amilazės tyrimas yra specifiškas seilių liaukų uždegimui.

Pankreatininė α-amilazė serume (P-AMYL)

Pankreatinė α-amilazė (P-AMYL) serume yra specifiškiausias ir jautriausias kasos uždegimo rodiklis. Šio fermento koncentracija kraujyje pakyla tik esant kasos ir pilvaplėvės patologiniams procesams. Jei nėra antrinio kasos uždegimo, P-AMYL koncentracija kraujyje gali sumažėti sergant kasos vėžiu.

Rekomenduojamas P-AMYL kiekis kraujo serume – 13–53 U/l. Naujagimių P-AMYL koncentracija kraujyje yra apie 50 kartų mažesnė nei suaugusiųjų. Didžiausias ir jautriausias klinikinis jautrumas kasai pasiekiamas kartu nustatant pankreatinę α-amilazę ir lipazę.

Lipazė (LIP)

Lipazė (LIP) – tai glikoproteinas, kurį sintetina kasos egzokrininės dalies ląstelės. Lipazė hidrolizuoja vandenyje netirpius ilgagrandinius riebalų rūgščių ir glicerolio esterius. Tai vienas iš svarbiausių ir informatyviausių pankreatito rodiklių. Sergant ūminiu pankreatitu, lipazės koncentracija kraujyje pakyla dėl membranų pralaidumo padidėjimo, kai fermentas patenka į kraujotaką. Kai dėl akmenligės ar naviko padidėja spaudimas kasos ištekamuosiuose kanalėliuose, fermentas prasiskverbia į perikapiliarines ertmes ir patenka į kraują.

Lipazės koncentracija taip pat pakyla sergant kitomis pilvo organų ligomis, kai kartu pažeidžiama kasa. Jei ligonis serga seilių liaukų uždegimu ar apendicitu, lipazė nedidėja, tuo tarpu α-amilazė gali padidėti.

Lipazė yra labai svarbus rodiklis, nes ji dažnai geriau atspindi kasos uždegimo procesus nei α-amilazė.