Lipidograma
Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip aterosklerozė, miokardo infarktas ir insultas, yra vienas didžiausių Europoje. Šių ligų pagrindinė priežastis – aterosklerozė, kai kraujagyslių sienelėse kaupiasi riebalinės apnašos. Profilaktiškai atliekami lipidų apykaitos tyrimai, tokie kaip bendro cholesterolio, MTL (mažo tankio lipoproteinų) ir DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolio bei trigliceridų tyrimai, gali padėti laiku nustatyti padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir imtis prevencinių priemonių.
Lipidai yra organinės medžiagos, kurios atlieka įvairias svarbias funkcijas organizme:
Energinė: lipidai yra svarbus energijos šaltinis, ypač ilgalaikiam energijos tiekimui.
Apsauginė: riebalinis audinys apsaugo vidaus organus nuo sukrėtimų, o riebalų sluoksnis po oda saugo nuo šilumos netekimo.
Struktūrinė: Lipidai yra ląstelės membranų pagrindinė sudedamoji dalis, taip pat dalyvauja nervinių ląstelių membranų formavime.
Hormoninė: Kai kurie hormonai, pavyzdžiui, lytiniai hormonai, yra sintetinami iš lipidų.
Dalyvauja vitaminų pernašoje: Riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K) organizme pasisavinami kartu su riebalais.
Padidėjęs MTL cholesterolio kiekis yra glaudžiai susijęs su aterosklerozės vystymusi. Šis cholesterolis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, formuoja apnašas ir taip susiaurina kraujagysles. Tuo tarpu DTL cholesterolis dalyvauja cholesterolio pertekliaus iš kraujagyslių šalinime. Kiti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas, fizinis neaktyvumas ir netinkama mityba.
Lipidų tyrimus rekomenduojama atlikti reguliariai visiems suaugusiems žmonėms, ypač turintiems šeiminę širdies ligų anamnezę, rūkantiems, nutukusiems ir sergantiems kitais lėtinėmis ligomis. Sveika gyvensena – geriausia prevencija. Rekomenduojama mesti rūkyti, reguliariai mankštintis, sveikai maitintis, palaikyti normalų svorį ir reguliariai tikrintis sveikatą.
Jei tyrimų rezultatai rodo padidėjusį lipidų kiekį, gydytojas gali rekomenduoti gyventi sveikiau arba skirti vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį kraujyje.
Lipidograma
Lipidogramą sudaro 4/5 tyrimai:
Bendrojo cholesterolio koncentracijos įvertinimas
MTL CHOL koncentracijos įvertinimas
DTl CHOL koncentracijos įvertinimas
Ne DTL CHOL koncentracijos įvertinimas
Trigliceridų koncentracijos įvertinimas.
Nors šios medžiagos yra labai svarbios organizmo gyvybinėms funkcijoms, jų padidėjęs kiekis kraujyje yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Kasdien su maistu vidutiniškai suvartojama apie 90 g riebalų ir apie 700 mg cholesterolio. Riebalai virškinami plonojoje žarnoje, veikiant tulžies rūgštims. Susidariusius glicerolius ir riebalų rūgštis absorbuoja žarnyno gleivinės ląstelės, kuriose vėl vyksta trigliceridų resintezė. Po resintezės trigliceridai, cholesterolis, fosfolipidai ir apoliproteinai sudaro dalelę, vadinamą chilomikronu, kurios apie 90 % masės sudaro trigliceridai. Keliaudami iš limfos į kraują, o vėliau į kepenis, chilomikronai netenka trigliceridų. Chilomikronų apykaita yra labai greita – jų gyvavimo puslaikis trumpesnis nei 1 valanda. Po naktinio badavimo jų kraujo plazmoje neturi būti. Dėl šios priežasties visi lipidų tyrimai turi būti atliekami praėjus 8–12 valandų nuo paskutinio valgymo, taip pat 3 dienas prieš tyrimą reikėtų nevartoti alkoholio.
Bendras Cholesterolis - pirmasis lipidų tyrimo etapas.
Cholesterolis (CHOL) yra riebaluose tirpus steroidinis alkoholis, randamas gyvūninės kilmės riebaluose, ir yra vienas pagrindinių kraujo plazmos lipoproteinų komponentų. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 150 g CHOL – ypač jo gausu smegenyse, kepenyse, inkstuose. CHOL yra visų ląstelių membranų komponentas, tulžies rūgščių, steroidinių (antinksčių, lytinių) hormonų, D3 vitamino pirmtakas. CHOL gauname su maistu, jį sintetina visos ląstelės, daugiausia kepenų. Apie du trečdalius organizme esančio CHOL sudaro sintetintas CHOL. Nors ši medžiaga yra labai svarbi ir būtina mūsų organizmui, jau seniai nustatytas ryšys tarp CHOL kiekio kraujyje ir širdies bei kraujagyslių ligų. Iš visų biocheminių žymenų bendrojo CHOL padaugėjimas kraujyje yra vienas svarbiausių aterosklerozės rizikos veiksnių. Kuo didesnė CHOL koncentracija kraujyje, tuo didesnė tikimybė išsivystyti KŠL (koronarinei širdies ligai), o sumažėjus CHOL kiekiui 1%, miokardo infarkto tikimybė sumažėja 2%. CHOL kiekis organizme gali svyruoti priklausomai nuo sezono – šaltuoju metų laiku jis dažnai būna didesnis, o šiltuoju – mažesnis. Jei CHOL kiekis yra gerokai padidėjęs, rekomenduojama atlikti detalesnius tyrimus, įvertinant kitas lipidų frakcijas, tokias kaip DTL, MTL ir trigliceridai.
MTL cholesterolis - „blogasis“ cholestrolis
MTL cholesterolis yra mažo tankio lipoproteinų pernešamas cholesterolio tipas, vienas iš jautriausių rodiklių, lemiančių aterosklerozės riziką. Tai gausiausia žmogaus kraujo plazmos lipoproteinų klasė. Pagrindinė MTL funkcija – CHOL pernešimas iš jo sintezės vietų kepenyse ir žarnų gleivinėje į jo sunaudojimo ar kaupimo vietas periferiniuose audiniuose. MTL sudaro apie 70 % viso kraujo plazmoje esančio CHOL. MTL pernešimą užtikrina procesas, kai lipoproteino paviršiuje esantį baltymą apo B-100 atpažįsta specifiniai ląstelių paviršiaus receptoriai. Jei šie receptoriai neveikia arba jų nėra (pvz., sergant šeimine hipercholesterolemija), atpažinimas neįvyksta, CHOL nepatenka į ląstelę ir lieka cirkuliuoti kraujyje. Tokiu atveju ląstelės, negaudamos CHOL iš išorės, pradeda jį sintetinti pačios, o tai gali sukelti hipercholesterolemijos vystymąsi. 1985 m. mokslininkams M. Braunui ir J. Goldšteinui už šio mechanizmo tyrimus buvo paskirta Nobelio premija. Padidėjęs MTL kiekis kraujo plazmoje glaudžiai susijęs su padidėjusia aterosklerozės rizika. Šie lipidai dėl to laikomi aterogeniniais.
DTL cholesterolis - „gerasis“ cholestrolis
Bendras CHOL gali būti padidėjęs dėl didelio didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio kiekio. Tai laikoma teigiamu reiškiniu. Svarbiausias DTL vaidmuo – pašalinti CHOL: perimti jį iš audinių ir pernešti į kepenis, kur jis naudojamas tulžies rūgščių sintezei arba pašalinamas su tulžimi, neleidžiant jam kauptis ant arterijų sienelių. DTL perneša apie 25 % viso plazmos CHOL. Šį procesą užtikrina apoliproteinas A1 – pagrindinis baltymas, atsakingas už CHOL transportavimą. Jei šalinimo procesas sutrinka, besikaupiantis CHOL pradeda trikdyti ląstelių veiklą: sumažina dujų difuziją per membranas, slopina fermentų ir receptorių aktyvumą, dėl to ląstelės sensta ir žūsta. Epidemiologiniai tyrimai rodo atvirkštinį ryšį tarp DTL cholesterolio kiekio ir koronarinės širdies ligos (KŠL): žemas DTL kiekis siejamas su didesne KŠL rizika. Moterų iki menopauzės DTL cholesterolio koncentracija yra didesnė nei vyrų, todėl jų KŠL rizika mažesnė. Po menopauzės, mažėjant DTL kiekiui, rizika sirgti KŠL padidėja. Tai patvirtina DTL svarbą grąžinant CHOL į kepenis ir apsaugant nuo aterosklerozės. Aterosklerozinių komplikacijų tikimybę gali apibūdinti bendro cholesterolio ir DTL cholesterolio santykis. Kuo šis santykis didesnis, tuo didesnė KŠL rizika. Turint padidėjusį bendrą cholesterolio kiekį, svarbu nustatyti trigliceridų (TG) koncentraciją kraujyje. Tai padeda vertinti išeminės širdies ligos, aterosklerozės riziką ir lipidų apykaitą.
Ne DTL cholesterolis
Ne DTL cholesterolis yra svarbus rodiklis, atspindintis bendrą aterogeninių lipoproteinų, kurių sudėtyje yra apolipoproteino B, kiekį kraujyje ir susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Trigliceridai (Tg)
Trigliceridai (TG) – tai lipidai, paprastai vadinami riebalais. Jie sudaro 60–85 % riebalinio audinio masės. Trigliceridai yra esteriai, kuriuos sudaro glicerolis (glicerinas), susijungęs su trimis riebalų rūgštimis, kurios gali būti sočiosios arba nesočiosios. Laboratoriniu tyrimu nustatomas skirtingų trigliceridų mišinys. Žmogaus organizme vyrauja sočiosios palmitino ir nesočiosios oleino (omega-9) rūgštys. Polinesočiosios rūgštys, tokios kaip alfa-linoleno (omega-3) ir linolo (omega-6), žmogaus organizme nesintetinamos ir turi būti gaunamos su maistu. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra labai svarbios ir būtinos organizmui, nes jos įeina į membranos fosfolipidų sudėtį. Kai kurios iš jų taip pat yra biologiškai aktyvių medžiagų pirmtakai. Laisvosios riebalų rūgštys yra pagrindinis energijos šaltinis raumenims ir širdžiai. Ramybės būklėje griaučių raumenims jos teikia iki 50 % energijos. Taigi trigliceridai yra pagrindinis riebalų rūgščių, o kartu ir energijos šaltinis organizme.
Trigliceridai patenka su maistu arba sintetinami pačiame organizme (kepenyse, riebaliniame audinyje, plonosios žarnos gleivinėje ir raumenyse). Su maistu patekusius trigliceridus virškinamajame trakte hidrolizuoja fermentai lipazės. Sintezės greitis priklauso nuo gautų su maistu riebalų rūgščių kiekio. Į kraują trigliceridai patenka chilomikronų pavidalu (lipoproteinai, pernešantys trigliceridus). Pasigaminusios riebalų rūgštys audiniuose arba sunaudojamos, arba iš jų vėl sintetinami ir kaupiami trigliceridai. Jeigu su maistu vartojama daug angliavandenių, dalis jų kepenyse paverčiama riebalų rūgštimis.
Nors riebalų rūgštys yra labai svarbios organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti, per didelis trigliceridų kiekis kraujyje didina išeminės širdies ligos riziką. DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolio kiekio sumažėjimas dažnai susijęs su trigliceridų kiekio padidėjimu. Tai svarbu asmenims, turintiems mažą DTL cholesterolį, ypač sergantiems II tipo cukriniu diabetu. Trigliceridams ženkliai viršijus biologines pamatines vertes, labai išauga pankreatito rizika. Moterų, vartojančių geriamuosius kontraceptikus, trigliceridų kiekis serume yra didesnis nei nevartojančių.
Padidėjusi trigliceridų koncentracija siejama su:
Kepenų „suriebėjimu“;
Ūminiu pankreatitu;
Didesne širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizika;
Trigliceridų skaidymo sutrikimais.
Nors cholesterolis ir kiti lipidų rodikliai yra svarbūs klinikinėje praktikoje, juos reikia vertinti kaip rizikos veiksnius. Cholesterolio ir trigliceridų kiekis gali padidėti:
Dėl genetinių lipidų apykaitos sutrikimų. Literatūros duomenimis, maždaug 1 žmogus iš 500 turi genetinį defektą, lemiantį šeiminę hipercholesterolemiją, kurios klinikoje vyrauja aterosklerozė ir jos komplikacijos.
Sergant kai kuriomis ligomis: cukriniu diabetu, skydliaukės funkcijos nepakankamumu, nefroziniu sindromu, alkoholizmu, sistemine raudonąja vilklige.
Vartojant kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, kontraceptikus.
Tačiau viena dažniausių lipidų padidėjimo priežasčių yra „vakarietiškas“ gyvenimo būdas, susijęs su nutukimu ir gausiu gyvūninių riebalų vartojimu.
Cholesterolio ir trigliceridų kiekis turi būti nustatomas kiekvienam pacientui, kuriam įtariama koronarinė širdies liga, miokardo infarktas ar periferinių kraujagyslių ligos. Be to, lipidų tyrimai turi būti atliekami žmonėms, kurių šeimos nariai sirgo minėtomis ligomis, arba tiems, kurie turi kitų rizikos veiksnių. Po ūmaus miokardo infarkto cholesterolio, MTL ir DTL koncentracijos kraujyje greitai mažėja, o trigliceridų ir gliukozės koncentracijos didėja. Norint tiksliai įvertinti aterosklerozės riziką, cholesterolio tyrimus rekomenduojama atlikti ne anksčiau kaip po 12 savaičių nuo ūmaus epizodo pradžios.
Homocisteinas
Homocisteinas – tai amino rūgštis, susidaranti iš metionino. Padidėjęs homocisteino kiekis yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, nes:
Skatina cholesterolio sintezę kepenų ląstelėse;
Skatina trombų susidarymą arterijose;
Pažeidžia lygiuosius raumenis ir skatina kolageno kaupimąsi.
Nedidelis homocisteino kiekio padidėjimas nustatomas maždaug 10 % gyventojų. Padidėjęs homocisteino kiekis (hiperhomocisteinemija) gali būti įgimtas dėl fermentų trūkumo. Tokiems pacientams išsivysto ankstyvoji aterosklerozė, taip pat arterijų ir venų trombozės.
Homocisteino kiekis padidėja, kai organizme trūksta:
Folio rūgšties;
Vitaminų B6 ir B12.
Padidėjęs homocisteino kiekis taip pat nustatomas sergant inkstų nepakankamumu, nes homocisteinas metabolizuojamas inkstuose.
Apolipoproteinas (Apo A-I)
Apolipoproteinas A-I yra pagrindinis didelio tankio lipoproteinų (DTL) baltymas. Jis svarbus cholesterolio pernešimui iš audinių į kepenis, kur jis metabolizuojamas ir pašalinamas iš organizmo. Apo A-I koncentracija kraujyje atspindi DTL kiekį ir yra susijusi su sumažėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas siekiant įvertinti lipidų apykaitą ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką, ypač jei bendras lipidų profilis nėra informatyvus.
Apolipoproteinas B (Apo B)
Apolipoproteinas B yra pagrindinis mažo tankio lipoproteinų (MTL) baltymas. Jis svarbus cholesterolio pernešimui į audinius, todėl jo padidėjimas siejamas su aterosklerozės vystymusi ir padidėjusia širdies bei kraujagyslių ligų rizika. Apo B tyrimas gali būti naudojamas kartu su tradiciniais lipidų rodikliais, tokiais kaip MTL, ypač tais atvejais, kai reikia tiksliau įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos riziką.