Plazmos baltymai
Baltymų elektroforezės metu išmatuojamas bendro baltymo ir albuminų kiekis, nustatomos pagrindinės globulinų frakcijos:
a1 globulinai | Ši frakcija gausėja eant infekcinės ir alerginės kilmės uždegimui, kepenų pažeidimui, audinių irimui, onkologinei ligai. | |
a2 globulinai | Šios frakcijos baltymų gausėja esant ūminiams uždegimams (pūliuojančios žaizdos), jungiamojo audinio ligoms, oktybiniam navikui. | |
a globulinų | Kiekis sumažėja yrant eritrocitams (hemolizė), kepenų pakenkimo, kraujo perpylimų, chirurginių traumų metu. a (a1 ir a2) globulinų frakcijos pokyčiai atsiranda praėjus 24-48 val. po pažeidimo. | |
b globulinai | Pagrindiniai šios frakcijos baltymai yra lipoproteinai ir transferinas. b globulinųgausėjimas būdingas uždegiminio proceso antrai pusei, kai ūmūs reiškiniai pradeda slopti. Frakciniai pokyčiai susiję su geležies stok, kraujavimu, ligomis, kurios sutrikdoriebalų apykaitą. | |
Y globulinai | Tai imunoglobulinai: IgA, IgM, IgG, IgE, IgD. | |
Visų frakcijų baltymų gali santykinai padaugėti esant organizmo dehidratacijai (skysčių netekimas), sumažėti netekus daug baltymų per virškinamąjį traktą.
Bendras baltymas
Bendro baltymo (TP) kiekis kraujyje priklauso nuo albuminų ir globulinų kiekio, taip pat nuo jų sintezės ir suirimo procesų. Kraujo plazmos baltymai atlieka svarbias funkcijas: transportuoja medžiagas, dalyvauja imuninės sistemos veikloje ir užtikrina organizmo detoksikaciją. Bendro baltymo padidėjimas gali būti pastebimas esant autoimuninėms ligoms (pvz., sisteminei raudonajai vilkligei), taip pat sergant ūmiomis ar lėtinėmis infekcinėmis ligomis. Kitas dažnas priežastinis veiksnys yra stipri dehidratacija. Kai kurios ligos, ypač piktybinės kraujo ligos, lemia paraproteinų susidarymą – tai nenormalūs baltymai, kurie funkciškai skiriasi nuo normalių kraujo plazmos baltymų. Paraproteinų buvimas diagnozuojamas atliekant elektroforezės tyrimą.
Sumažėjęs bendro baltymo kiekis dažniausiai susijęs su albumino koncentracijos sumažėjimu, kuris atsiranda dėl baltymų netekimo (nudegimų, nefrozinio sindromo) arba sutrikus jų sintezei (kepenų ligos, prasta mityba, sutrikęs baltymų pasisavinimas). Bendro baltymo kiekio tyrimas yra naudingas bendrai paciento būklei įvertinti.
Albuminas (ALB)
Albuminas (ALB) yra pagrindinis kraujo plazmos baltymas, atliekantis svarbias funkcijas. Jis padeda palaikyti normalų kraujo tūrį ir slėgį bei yra pagrindinė transportinė medžiaga, pernešanti bilirubiną, tulžies rūgštis, kalcį, cinką, hormonus ir medikamentus. Albuminas sintetinamas kepenyse ir sudaro apie 60 % viso kraujo plazmos baltymų kiekio.
Albumino padidėjimas dažniausiai pasireiškia esant stipriai dehidratacijai, kai padidėja visų plazmos baltymų koncentracija.
Albumino sumažėjimas gali būti susijęs su įvairiomis patologinėmis būklėmis, tokiomis kaip:
Uždegimai;
Širdies nepakankamumas;
Sutrikusi sintezė kepenyse (dėl kepenų ligų, nepakankamos mitybos ar piktybinio proceso);
Baltymų netekimas (nudegimai, nefrozinis sindromas, virškinamojo trakto ligos).
Kartais albumino koncentracijos pokyčiai gali turėti įtakos kitų medžiagų, tokių kaip kalcis, koncentracijai kraujyje. Dėl to svarbu įvertinti albumino kiekį diagnozuojant ar stebint įvairias ligas.