Celiakijos tyrimai
Celiakija (glitimui jautri enteropatija) – sisteminė autoimuninė liga, kurios pasireiškimą sąlygoja grūdinių kultūrų baltymai, vadinami „glitimu“.
Šių baltymų (glitimo) gausu: kviečiuose, miežiuose ir rugiuose.. Glitimas turi polipeptidą gliadiną, kuris tampa reakcijos antigenu.
Maistui, turinčiam glitimo, patekus į žarnyną, imuninė sistema reaguoja į gliadiną – uždegiminės organizmo ląstelės infiltruoja plonosios žarnos sienelę ir sukelia uždegiminį procesą, todėl atsiranda žarnyno gleivinės pokyčių, dėl kurių sutrinka maistinių medžiagų įsisavinimas.
Laiku negydoma celiakija gali sukelti autoimuninius žarnyno, odos, kepenų, sąnarių ar kitų organų pažeidimus.
Pašalinus gliadiną iš maisto, celiakijos simptomai ir žarnos pažeidimo požymiai išnyksta.
Celiakijai būdingi simptomai yra:
lėtinis viduriavimas;
išsekimas;
vidurių pūtimas;
pykinimas;
vėmimas;
nuovargis;
burnos opos;
plaukų slinkimas (alopecija);
odos bėrimas;
svorio kritimas;
kaulų ir sąnarių skausmai;
neurologiniai sutrikimai.
Celiakija pasireiškia asmenims, turintiems tam tikrą genetinį polinkį. Liga suserga pacientai, kurių specifinius simptomus sukelia glitimo turinčių maisto produktų vartojimas ir teigiami ŽLA (žmogaus leukocitų antigenų) haplotipai DQ2/DQ8. Didesnę riziką (5–10 proc.) susirgti turi žmonės, kurių artimieji serga celiakija.
Nustatyta, kad viena iš pastaruosius tris dešimtmečius augančio celiakijos paplitimo priežasčių, gali būti priedų, tokių kaip mikrobinės kilmės transglutaminazės, emulsiklių ir kt., naudojimas maisto pramonėje.
Affidea laboratorinės medicinos gydytojos teigimu, celiakija gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems. 58–77 proc. šios ligos atvejų pasireiškia vaikams nuo šešto mėnesio iki dvejų metų amžiaus, kai į mitybos racioną įtraukiami glitimo turintys maisto produktai. Moterys šia liga serga 2–3 kartus dažniau nei vyrai.
Diagnostika
Nustatant celiakijos diagnozę atliekami serologiniai tyrimai. Labai svarbus kompleksinis ištyrimas, nes kraujyje gali būti randami kelių rūšių antikūnai.
Kadangi sergantiems celiakija dažnai nustatomas sumažėjęs imunoglobulinų A (IgA) kiekis, reikėtų pradėti nuo bendro IgA kiekio nustatymo kraujo serume.
Nustačius IgA trūkumą, rekomenduojama atlikti celiakijai specifinių imunoglobulinų G (IgG) tyrimus.
Vieni specifiškiausių serologinių tyrimų yra antikūnai prieš audinių transgliutaminazę (anti-tTG) ir antikūnai prieš deamidintus gliadino baltymo epitopus (anti-DGP).
Šiandien jau galima atlikti ŽLA (žmogaus leukocitų antigeno, angl. HLA) DQ2/DQ8 haplotipų tipavimą.
Galutinę celiakijos diagnozępatvirtinaplonosios žarnos sienelės histologiniai tyrimai.
Celiakija sergantiems žmogėms rekomenduojama reguliariai atlikti kraujo tyrimus, kad būtų galima užtikrinti pakankamą mitybinių medžiagų kiekį organizme.
Kas yra celiakija?
Celiakija dar kitaip gali vadinama gliutemine enteropatija, pasireiškia tuo, kad sukelia diskomfortą žarnyne, dėl sutrikusio maisto medžiagų pasisavinimo arba genetinio polinkio netoleruoti tam tikrų maisto produktų. Tai lėtinė plonosios žarnos liga, kurios laiku negydant galimi autoimuniniai žarnyno, odos, kepenų ar kitų organų pažeidimai.
Gali būti nustatyta kelių rūšių celiakija: gliuteminė enteropatija, kuriai būdingi įvairūs žarnyno pažeidimai; netipinė, kuomet vyrauja keli simptomai; besimptomė, kuomet dažnai žmogus nejaučia jokio diskomforto, bet jo žarnynas yra pažeistas. Dažnai ši liga yra nulemta genetiškai, nes ja suserga vienas žmogus iš trijų šimtų žmonių. Dauguma žmonių, kurie vartoja grūdines kultūras, pvz. kviečius, rugius ar maistą, turintį gliuteno, jo netoleruoja, tuomet didelė tikimybė, jog jie serga celiakija.
Dažniau celiakija serga moterys, nei vyrai. Didesnė tikimybė susirgti celiakija yra žmonėms, turintiems kitų lėtinių ligų, pvz. diabetą, skrandžio opą ar skydliaukės veiklos sutrikimų. Tam, kad išsiaiškinti ar jūs nesergate šia klastinga liga yra būtini kompleksiniai celiakijos tyrimai: antikūnų tyrimai; maisto produktų netoleravimo testas; plonojo žarnyno gaurelių biopsija; endoskopija ir išsamūs kraujo tyrimai. \
Kokie simptomai pasireiškia celiakijos metu?
Nors celiakija gali ir neturėti jokių simptomų, tačiau jai būdingi tokie pagrindiniai reiškiniai, kaip viduriavimas ir kitos tuštinimosi problemos; lėtinis nuovargis; pūsleliniai bėrimai; kaulų skausmai; apatija ir nuotaikų kaita, privedanti net iki depresijos; kūno svorio praradimas; vaisingumo problemos; kaulų retėjimas ir raumenų atrofija; skrandžio rūgšties refliuksas; galvos skausmas ir migrena bei kiti simptomai. Simptomai gali pasireikšti labai anksti, kuomet dar vaikystėje pradedant valgyti grūdines kultūras, kuriose yra baltymo gliuteino, pastebima, jog vaiko svoris krenta, jo nuotaika svyruoja, dažnai kankina žarnyno meteorizmas ir tuštinimosi problemos.
Sergant celiakija palaipsniui išsivysto gliuteno netoleravimas, dėl ko atsiranda daugybiniai žarnyno gleivinės pažeidimai, sulėtėja peristaltika, bendras organizmo metabolizmas ir pradeda kristi svoris, o sunkesnėje stadijoje – atrofuojasi raumenys.
Patvirtinus celiakiją, gydytojas sudaro gydymo planą, kurio viena iš sudėtinių dalių – dietos be glitimo laikymasis. Reiktų nepamiršti to fakto, kad norint pilnai išsigydyti celiakiją, reikia vengti arba visiškai atsisakyti glitimo turinčių produktų savo mitybos racione visam likusiam gyvenimui. Celiakijos simptomai gali praeiti gana greitai, kai tik atsinaujina žarnyno gleivinė.
Kokie tyrimai rekomenduojami celiakijos ištyrimui?
Kaip atliekamas tyrimas? Celiakijos ištyrimui, rekomenduojama atlikti bendrus kraujo tyrimus, maisto netoleravimo testą ir instrumentinius tyrimus pvz. žarnyno endoskopiją ir žarnyno gleivinės biopsiją. Taip pat svarbu atlikti ir celiakijai būdingų antikūnų, pvz. antiglaidino ar antiendomizino, tyrimus. Tad norint kuo tiksliau diagnozuoti šią ligą, svarbu yra atlikti kompleksinius tyrimus, tiksliai juos paskirti gali jus stebintis specialistas. Rekomenduojamas ir genetinis tyrimas, padėsiantis nustatyti, kas iš artimųjų tarpo yra rizikos grupėje ir turi genetinį polinkį susirgti šia liga. Tokiu atveju yra stebima HLA (angl. Human Leukocyte Antigen) norma, kuri gali keistis priklausomai nuo to kaip reaguoja su gliuteno baltymais, kurių yra kviečiuose ir kitose grūdinėse kultūrose.
Kaip nustatoma celiakija?
Celiakijos diagnostika yra nustatoma, atliekant audinių transgliutaminazės (aTG) IgA antikūnų testą. Šių rūšių antikūnai padeda patikrinti žarnyno gleivinės atsparumą, jai bandant pasisavinti naudingas maisto medžiagas ir vitaminus. Taip pat tikrinamas organizmo atsparumas gliutenui, tuomet imuninė sistema sureaguoja, parodydama, jog jūsų žarnyno gleivinė yra pažeista. Celiakija yra labai paslaptinga liga, tad nuo pirmųjų simptomų, kurie dažnai yra labai nežymūs iki progresavusios ligos diagnozės praeina ne vieni metai. Negydoma celiakija padidina riziką susirgti onkologinėmis ligomis net keliais šimtais kartų. Taip pat ankstyva šios ligos diagnostika gali padėti išvengti persileidimo grėsmės ar rimtų neurologinių susirgimų.
Kaip pasiruošti tyrimams?
Celiakijos tyrimams reiktų pasiruošti laikantis visų specialistų rekomendacijų. Kaip ir prieš įprastus kraujo tyrimus, rekomenduojama nevalgyti ir negerti kavos, arbatos, gazuotų ir saldžių gėrimų bei alkoholio bent 8-12 val. Taip pat bent 15 min. iki tyrimo rekomenduojama nerūkyti. Kadangi mūsų kraujo cheminė sudėtis gali kisti nepriklausomai nuo paros laiko, todėl geriausia tyrimus atlikti iki 10 val. ryto.
Kada gaunami tyrimų rezultatai?
Tyrimo rezultatai gaunami per vieną darbo dieną, o poreikiui esant, iš to paties kraujo mėginio gali būti atliekami ir kiti reikalingi tyrimai. Kaip jau minėjome, norint išsitirti dėl celiakijos, būtina atlikti kompleksinius tyrimus. Tad tiksliai sužinoti diagnozę galima tik gavus visus atsakymus, kurie gali užtrukti iki keleto darbo dienų.
Koks yra celiakijos gydymas?
Diagnozavus celiakiją reikėtų laikytis griežtos dietos be gliuteno ir savo mitybos racione naudoti glitimo neturinčius maisto produktus. Tad teks atsisakyti beveik visų grūdinių kultūrų, išskyrus avižas, grikius, kukurūzus, ryžius, sorų kruopas. Pradėjus laikytis dietos be gliuteno, celiakija sergančių ligonių būklė pagerėja gana greitai, nes pradeda augti svoris, atsiranda apetitas, pagerėja bendra savijauta. Laikantis griežtos dietos be gliuteno režimo žarnyno pažeidimai išnyksta po keleto mėnesių, o celiakijos antikūnai kraujyje dingsta per porą metų. Labai svarbu, kad sergantieji celiakija turėtų aplinkinių palaikymą, nes kartu su jais laikytis dietos bus žymiai lengviau.