Liutenizuojantis hormonas

Liutenizuojančio hormono (LH) funkcija organizme ir svarba 
 

Liuteinizuojantis hormonas (LH) yra vienas svarbiausių reprodukcinės sistemos reguliatorių tiek moterų, tiek vyrų organizmuose. Moterims LH stimuliuoja subrendusių folikulų ovuliaciją ir skatina estradiolio bei kitų estrogenų, taip pat progesterono sintezę kiaušidžių ląstelėse. LH koncentracijos šuolis menstruacinio ciklo viduryje yra signalas, kad ovuliacija įvyks per artimiausias 24 valandas. Vyrams LH veikia Leydigo ląsteles, skatindamas testosterono gamybą, kuris yra būtinas spermatogenezei ir antrinių lytinių požymių palaikymui. 

LH tyrimas yra svarbus vertinant lytinių liaukų funkciją ir diagnozuojant nevaisingumo priežastis. Padidėjusi LH koncentracija dažnai rodo pirminę lytinių liaukų disfunkciją, kuri pasireiškia, pavyzdžiui, menopauzės metu dėl sumažėjusios estradiolio ir progesterono sekrecijos. Mergaitėms tai gali signalizuoti apie sutrikusį kiaušidžių vystymąsi. Be to, LH tyrimas padeda nustatyti vėluojančio lytinio brendimo priežastis ar konstitucinio augimo sindromą, kai uždelsta LH ir FSH (folikulą stimuliuojančio hormono) sintezės pradžia. 

LH sekrecijos sutrikimai dažnai siejami su hipofizės ligomis. Tokie veiksniai kaip nervinė anoreksija, stiprus stresas, prasta mityba ar sunkios ligos gali sumažinti LH gamybą. Taip pat LH sekrecijos svyravimai būna ryškesni nei FSH, o tai apsunkina tikslų hormono koncentracijos vertinimą. Kadangi LH gali kryžmiškai reaguoti su žmogaus chorioniniu gonadotropinu (hCG), šio hormono tyrimas nėra tinkamas nėštumo metu, po gimdymo ar esant hCG sekretuojančiam navikui. 

Diagnostine prasme daugiausiai informacijos gaunama, kai LH tyrimas atliekamas menstruacinio ciklo 3–5 dienomis. Tuo metu LH lygis padeda tiksliai įvertinti moters reprodukcinę būklę ir kiaušidžių funkciją. Ypač svarbus yra LH tyrimo derinimas su kitais hormonų tyrimais, tokiais kaip FSH ir estradiolis, siekiant gauti išsamesnį reprodukcinės sveikatos vaizdą. Taip pat šie tyrimai naudingi stebint nevaisingumo gydymo efektyvumą bei vertinant ovuliaciją stimuliuojančių procedūrų rezultatus.