Prolaktinas

Prolaktinas (PRL) – hipofizės išskiriamas polipeptidinis hormonas, atliekantis svarbų vaidmenį įvairiuose organizmo procesuose. 

Prolaktino funkcija ir svarba organizme

Pagrindinė prolaktino funkcija yra pieno gamybos reguliacija. Jo sintezę hipofizėje tiesiogiai skatina žindymas, stresas, dehidratacija, lytiniai santykiai, miegas ir estrogenai. Be to, prolaktinas stimuliuoja gimdos lygiuosius raumenis gimdymo metu. 

Nėštumo metu prolaktino koncentracija padidėja 10–20 kartų. Didelė šio hormono koncentracija gali slopinti kiaušidžių ir sėklidžių funkciją, ovuliaciją bei FSH ir LH sekreciją. Dėl to prolaktino padidėjimas dažnai tampa menstruacijų sutrikimų ar nevaisingumo priežastimi. Kai kuriais atvejais prolaktino padidėjimas gali būti vienintelė menstruacinio ciklo sutrikimo ar visiško mėnesinių nebuvimo priežastis. 

Esant padidėjusiai prolaktino koncentracijai, gali atsirasti krūtų išskyrų, jos gali padidėti ir tapti jautrios. Be to, prolaktinas gali sukelti viso organizmo padidėjusį jautrumą, dirglumą ar depresiją, o tai prisideda prie premenstruacinio sindromo (PMS) simptomų atsiradimo. 

Padidėjus prolaktino koncentracijai kraujyje, galima įtarti hipofizės naviką – prolaktinomą. Tokiu atveju būtina atlikti papildomus diagnostinius tyrimus. Taip pat prolaktino koncentracija gali padidėti sergant metastaziniu krūties vėžiu. 

Maža prolaktino koncentracija pastebima, kai po gimdymo nesigamina pienas, arba esant destrukcinėms hipofizės ligoms. Be to, prolaktino kiekį gali reikšmingai paveikti medikamentų ar narkotinių medžiagų vartojimas. 

Vyrams padidėjęs prolaktino kiekis slopina testosterono sintezę, sukelia erekcijos sutrikimus ir impotenciją. Todėl prolaktino tyrimai yra itin svarbūs diagnozuojant nevaisingumo priežastis, menstruacinio ciklo ar erekcijos sutrikimus. 

Makroprolaktinas – tai prolaktino molekulė, susijungusi su imunoglobulinu G (IgG), kuri dėl savo didelio dydžio iš kraijo išsiskiria lėčiau nei monomerinis prolaktinas, tačiau turi mažesnį biologinį aktyvumą. Makroprolaktinas paprastai nesukelia hiperprolaktinemijai būdingų klinikinių simptomų, tokių kaip menstruacijų sutrikimai, galaktorėja ar nevaisingumas, nors laboratoriniai tyrimai gali rodyti padidėjusią prolaktino koncentraciją. 

Makroprolaktino nustatymas yra svarbus hiperprolaktinemijos diferencinei diagnostikai. Šio komponento vertinimui dažniausiai atliekamas prolaktino frakcionavimas naudojant polietilenglikolį (PEG), kuris pašalina makroprolaktiną iš mėginio. Jei po šio proceso prolaktino lygis reikšmingai sumažėja (>40 %), tai patvirtina makroprolaktino buvimą. 

Šio tyrimo svarba yra ta, kad jis leidžia išvengti klaidingos hiperprolaktinemijos diagnozės ir nereikalingo gydymo, ypač kai pacientas neturi jokių klinikinių simptomų. Makroprolaktinas nėra susijęs su hipofizės navikais ar kitomis rimtomis patologijomis, todėl jo nustatymas leidžia gydytojams tiksliau interpretuoti prolaktino tyrimo rezultatus. 

Prolaktino tyrimas turėtų būti atliekamas ir tais atvejais, kai prasideda laktacija, nesusijusi su gimdymu, arba įtariant menstruacijų ciklo, nevaisingumo ar erekcijos sutrikimų priežastis. Tikslus prolaktino ir makroprolaktino įvertinimas padeda išvengti nereikalingų intervencijų ir pagerina diagnostikos tikslumą.