ATPO tyrimas


Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) yra specifiniai antikūnai, kuriuos organizmas gamina autoimuninių procesų metu. Jie nukreipti prieš skydliaukės peroksidazę – fermentą, esantį skydliaukėje ir būtina skydliaukės hormonų sintezei.


Šių antikūnų koncentracijos nustatymas yra vienas svarbiausių tyrimų autoimuninėms skydliaukės ligoms diagnozuoti ir stebėti. Tai padeda tiksliai nustatyti ligos buvimą ir jos progresavimo riziką. Taip pat ATPO tyrimas leidžia identifikuoti polinkį (predispoziciją) į autoimunines ligas ir diagnozuoti ankstyvą ligos stadiją, todėl jis naudingas įtraukti į profilaktinių patikrinimų programą. 

 

Tyrimą rekomenduojama atlikti: 

  • Įtarus autoimuninę skydliaukės ligą:  
    Kai padidėjęs skydliaukės stimuliuojančio hormono (TSH) lygis, laisvas tiroksinas (FT4) yra normalus arba yra skydliaukės mazgų; 

  • Šeiminė anamnezė: Jei šeimoje buvo autoimuninių skydliaukės ligų atvejų; 

  • Nėštumo metu: Siekiant įvertinti pogimdyminės skydliaukės disfunkcijos riziką. 

 

Hipotirozė ir ATPO reikšmė 

 

Hipotirozė (nepakankama skydliaukės funkcija) yra dažnai diagnozuojama būklė, kurios pagrindinė priežastis yra skydliaukės destrukcija dėl autoimuninių ligų. Jei skydliaukėje randamas mazgas ir padidėjusi ATPO koncentracija, tai rodo, jog mazgas greičiausiai yra autoimuninės kilmės – būtina atlikti citologinį skydliaukės tyrimą. 

Pacientų, sergančių autoimuniniu tiroiditu (skydliaukės uždegimu), šeimos nariai turi didesnę šios patologijos riziką. Ankstyvas ATPO nustatymas leidžia laiku išaiškinti rizikos grupes ir pradėti stebėjimą. Tai ypač aktualu žmonėms, kurių TSH padidėjęs, o laisvas T4 (LT4) dar yra normalus – šioje stadijoje autoimuninis procesas gali būti diagnozuotas ir koreguojamas laiku. 

Autoimuninės ligos atsiranda, kai imuninė sistema per klaidą pradeda atakuoti normalius organizmo baltymus, juos klaidingai identifikuodama kaip grėsmę. 

 

Padidėjusi antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO) koncentracija dažniausiai siejama su skydliaukės autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip Graves'o liga ir Hashimoto tiroiditas. Ši analitė padidėjusi 90–95 % pacientų, sergančių šiomis ligomis. 

Kai kuriais atvejais padidėjusi ATPO koncentracija nustatoma žmonėms, kurie dar neturi akivaizdžių skydliaukės ligų. Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo turi didesnę riziką ateityje susirgti autoimuniniu tiroiditu ar kitomis skydliaukės patologijomis. 

Nėštumo metu ATPO nustatymas leidžia numatyti pogimdyminės skydliaukės disfunkcijos riziką. ATPO padidėjimas gali būti susijęs su padidėjusia persileidimų rizika. Maždaug 8–10 % gimdyvių diagnozuojama pogimdyminė skydliaukės patologija. Kuo didesnis ATPO kiekis nėštumo metu, tuo didesnė tikimybė, kad po gimdymo bus nustatyta autoimuninė skydliaukės patologija. 

 

ATPO tyrimas yra svarbi diagnostinė priemonė, leidžianti anksti diagnozuoti ir stebėti autoimuninius procesus skydliaukėje. Ankstyvas nustatymas gali padėti užkirsti kelią ligos progresavimui ir užtikrinti savalaikį gydymą. Pacientams, kuriems diagnozuotas padidėjęs ATPO, rekomenduojama reguliariai konsultuotis su endokrinologu ir atlikti būklės stebėjimą. 

 

Centrai, teikiantys paslaugą