Laisvasis tiroksinas
Skydliaukė sintetina ir išskiria hormonų tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) mišinį, kurie yra būtini normaliam organizmo vystymuisi, energijos apykaitai ir medžiagų apykaitos procesų reguliavimui. Šie hormonai veikia beveik visus organizmo audinius, reguliuodami ląstelių augimą ir energijos sunaudojimą.
Didžioji dalis T4 ir T3 kraujyje jungiasi su transportiniais baltymais, tokiais kaip tiroksiną surišantis globulinas (TSG), albuminas ir transtiretinas. Tik labai nedidelė hormonų dalis cirkuliuoja laisva forma: 0,02–0,04 % T4 ir 0,3 % T3. Biologiškai aktyvūs yra būtent laisvieji hormonai – LT4 ir LT3, todėl jų koncentracijos nustatymas laikomas jautresniu ir specifiškesniu skydliaukės funkcijos rodikliu nei bendrųjų hormonų tyrimas.
Esant sumažėjusiai arba padidėjusiai tirotropino (TSH) koncentracijai, labai svarbu nustatyti laisvojo tiroksino (LT4) kiekį, nes šis tyrimas yra esminis skydliaukės patologijų vertinimui. LT4 koncentracija tiesiogiai veikia TSH sekreciją: kai LT4 kiekis padidėja, TSH lygis dažniausiai mažėja, ir atvirkščiai. Šis atvirkštinis ryšys leidžia tiksliai diagnozuoti:
Hipotirozę (kai LT4 sumažėja, o TSH padidėja);
Hipertirozę (kai LT4 padidėja, o TSH sumažėja).
Tačiau retais atvejais šis ryšys gali būti sutrikęs. Pavyzdžiui:
Centrinė (antrinė) hipotirozė: Šiuo atveju dėl hipofizės ar pagumburio funkcijos sutrikimų TSH gali būti normalus arba žemas, net jei LT4 lygis sumažėjęs.
Tirotropinui atsparus sindromas: Taip pat vadinamas skydliaukės hormonų rezistencijos sindromu, šis sutrikimas iškreipia įprastą LT4 ir TSH santykį.
Dėl šių išimčių LT4 laikomas antru pagal svarbą tyrimu po TSH nustatymo skydliaukės funkcijai vertinti. Hipertirozei būdinga padidėjusi LT4 koncentracija ir sumažėjusi TSH, o hipotirozei – sumažėjusi LT4 ir padidėjusi TSH.
Šie tyrimai dažniausiai atliekami kartu, nes jų derinys leidžia išsamiau įvertinti skydliaukės būklę ir tiksliai diagnozuoti patologijas.