Tirotropinas (TSH)
Tirotropinas (TSH) yra hipofizės gaminamas hormonas, kuris reguliuoja skydliaukės veiklą ir laikomas pagrindiniu bei jautriausiu skydliaukės funkcijos rodikliu. TSH dalyvauja skydliaukės hormonų – tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) – gamybos ir sekrecijos reguliavime, palaikydamas hormonų pusiausvyrą organizme. Šio hormono sintezė vyksta priekinėje hipofizėje (adenohipofizėje), o jo gamyba reguliuojama atgalinio ryšio mechanizmu: padidėjus T4 ir T3 koncentracijai kraujyje, TSH gamyba slopinama, o sumažėjus – skatinama.
TSH jungiasi prie specifinių skydliaukės ląstelių receptorių, skatindamas tiroglobulino (Tg) skilimą į tiroksiną ir trijodtironiną. Jis taip pat skatina skydliaukės ląstelių augimą bei aktyvumą. Be to, TSH turi įtakos kalcitonino gamybai – hormono, reguliuojančio kalcio koncentraciją kraujyje, nors tai nėra pagrindinė jo funkcija.
Padidėjusi TSH koncentracija kraujo serume dažniausiai rodo skydliaukės nepakankamumą (hipotirozę). Tai įvyksta, kai skydliaukė gamina nepakankamai tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3), kurie paprastai slopintų TSH sintezę ir sekreciją. Dėl to tirotropino lygis kraujyje didėja, siekiant kompensuoti skydliaukės funkcijos sutrikimą.
Net ir nedidelis TSH koncentracijos padidėjimas gali sukelti šiuos simptomus:
nuolatinis nuovargis;
padidėjęs svoris;
sąnarių sąstingis, tinimas, skausmas;
padidėjęs jautrumas žemai oro temperatūrai.
Sumažėjusi TSH koncentracija kraujo serume paprastai susijusi su per dideliu skydliaukės veiklos aktyvumu (hipertiroze), išskyrus atvejus, kai pasitaiko hipofizės funkcijos sutrikimų. Esant hipertirozei, padidėjęs tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) kiekis intensyviai slopina TSH sintezę ir sekreciją.
Net ir nežymus TSH koncentracijos sumažėjimas gali sukelti šiuos nemalonius pojūčius:
svorio kritimas;
tachikardija (padidėjęs širdies pulsas);
aritmija (širdies ritmo sutrikimai);
padidėjęs prakaitavimas.
TSH tyrimas yra pagrindinis skydliaukės funkcijos įvertinimo metodas, leidžiantis laiku diagnozuoti hipotirozę ar hipertirozę bei stebėti gydymo efektyvumą. Esant reikšmingiems pokyčiams, svarbu pasitarti su gydytoju dėl tolesnių tyrimų ar gydymo paskyrimo.