Alfa-fetoproteinas (AFP)

ALFA-FETOPROTEINAS (AFP)

Alfa-fetoproteinas (AFP) yra vienas svarbiausių rodiklių, padedančių nustatyti sėklidžių vėžį. AFP yra glikoproteinas, sintetinamas vaisiaus kepenyse, trynio maiše ir sekretuojamas į kraują. Jo padidėjimas kraujyje siejamas su kepenų vėžiu, metastazėmis kepenyse ar nepiktybinėmis kepenų ligomis.

Nėštumo metu moters organizme didžiausia AFP koncentracija stebima apie 13-ąją savaitę. Šis baltymas savo sudėtimi yra panašus į albuminą ir, manoma, apsaugo vaisių nuo motinos estrogenų poveikio bei audinių atmetimo. Taip pat AFP laikomas vėliau atsirandančio albumino pakaitalu. AFP kiekis gali padidėti esant embrioniniams navikams, pavyzdžiui, trynio maišo navikams.

Nėštumo metu AFP kiekis moters kraujyje gali didėti, jei vaisiui diagnozuojami nervinio vamzdelio nesuaugimo defektai. Priešingai, esant Dauno sindromui, pūslinei išvisai ar savaiminiam persileidimui, AFP koncentracija gali mažėti.

Suaugusio žmogaus organizme AFP koncentracija įpaprastai yra labai maža. Tačiau ji smarkiai padidėja sergant pirminiu kepenų ląstelių vėžiu, kuris dažniausiai vystosi po kepenų cirozės ar lėtinio hepatito, taip pat esant neembrioniniam sėklidžių vėžiui. Padidėjęs AFP koncentracija taip pat gali būti stebima esant kitų lokalizacijų navikams, pavyzdžiui, skrandžio, storosios žarnos, tulžies pūlslės ir takų, kasos vėžiui bei metastazėms kepenyse.

Nežymus AFP koncentracijos padidėjimas gali būti susijęs su hepatitais, kepenų ciroze, Krono liga ar polipoze.