Aktyvus moterų lytinis gyvenimas vyresniame amžiuje
Moters klimakterinis laikotarpis yra skirstomas į kelis etapus:
1) Premenopauzinis ar perimenopauzinis laikotarpis. Jo metu menstruacijos tampa nereguliarios, kartojasi kas kelis mėnesius.
2) Menopauzė. Laikotarpis, kai 12 mėnesių nėra menstruacijų.
3) Postmenopauzė. Šis laikotarpis trunka visą likusį gyvenimą dingus menstruacijoms.
Menopauzė yra hormoninis procesas, kuriam būdingas kiaušidžių veiklos išsekimas. Kiaušidėse nustoja gamintis estrogenai ir progesteronas, todėl nebevyksta ovuliacija, dėl ko nutrūksta ir menstruacijos. Hormoniniai svyravimai sukelia fizinius ir emocinius pokyčius, kurie gali turėti įtakos lytiniam gyvenimui, tačiau tai nereiškia seksualinio gyvenimo pabaigos.
Perimenopauzei būdingos nereguliarios mėnesinės ir svyruojantis estrogenų kiekis, dažnai su atsitiktiniu didelio ir mažo estrogenų kiekio simptomų mišiniu. Vieną savaitę gali skaudėti krūtis ir gausiai kraujuoti, o kitą – varginti karščio bangos, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai arba nerimas. Nenuostabu, kad taip jaučiantis ne visada norisi lytinių santykių. Hormoniniai pokyčiai gali turėti įtakos seksualinėms problemoms, visgi seksas ir intymumas yra daug sudėtingesni procesai. Gydant seksualines problemas reikia atsižvelgti į moters santykius, savijautą, psichinę, emocinę ir fizinę sveikatą, vartojamus vaistus, suvokimą ir įsitikinimus apie seksą, taip pat, ką menopauzė reiškia moteriai asmeniškai. Jeigu abejojama, ar jau prasidėjo menopauzė, galima atlikti tam tikrų hormonų tyrimą, kuris patvirtintų arba paneigtų hormoninius pokyčius.
Menopauzė – neišvengiamas gyvenimo etapas, kuriam reikia ruoštis. Dėl menopauzės simptomų prastėjant savijautai ir, tuo pačiu, gyvenimo kokybei, reiktų pasikonsultuoti su gydytojais. Be pakaitinės hormonų terapijos, priklausomai nuo simptomų, specialistai rekomenduoja psichoterapiją, gydomąsias mankštas, tinkamą darbo ir poilsio režimą, racionalią mitybą. Menopauzės metu moterims rekomenduojama vartoti maistą arba maisto papildus, kuriuose gausu natūralių medžiagų – fitoestrogenų, savo struktūra panašių į estrogenus. Labiausiai ištirti ir plačiausiai vartojami iš jų yra izoflavonai, daugiausiai randami sojos pupelių ir raudonųjų dobilų sudėtyje. Šių augalų preparatus galima naudoti kaip alternatyvą pakaitinei hormonų terapijai toms moterims, kurios dėl tam tikrų priežasčių negali ar nenori vartoti pakaitinės hormonų terapijos.
Būtina prisiminti, jog kiekvienas organizmas yra individualus, tad ir atsakas į pokyčius kūne taip pat yra individualus. Jei tam tikras augalinis preparatas tinka vienai moteriai, tai nereiškia, kad jo poveikis bus vienodai efektyvus kitai.
Seksualinė disfunkcija vyresniame amžiuje yra didelė problema. Apskaičiuota, kad moterų lytinės funkcijos sutrikimo po menopauzės paplitimas yra nuo 68 iki 86,5 proc. Menopauzės laikotarpiais dažniausiai patiriami šie simptomai: lytinio potraukio sumažėjimas ar išnykimas, sunkumai atsipalaiduojant intymiomis akimirkomis, makšties sausumas ir makšties gleivinės atrofija, skausmingas lytinis aktas (dispareunija), susijaudinimo sunkumai, anorgazmija. Įtakos gali turėti nemiga, nuotaikos pokyčiai, karščio pylimai, išvaizdos bei pasitikėjimo savimi pasikeitimas. Pokyčius lytiniame gyvenime taip pat lemia nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, šlapimo takų problemos, krūties vėžys, gimdos ar kiaušidžių pašalinimas, endokrinologinės ligos, skrandžio mažinimo operacijos, osteoartritas, depresija, rūkymas.
Moters lytinį potraukį (libido) veikia tiek estrogenai, tiek testosteronas. Estrogenus gamina kiaušidės, o testosteroną, nors ir nedideliais kiekiais, – kiaušidės ir antinkščiai. Menopauzės metu greitai ir ženkliai mažėja estrogenų gamyba, tuo tarpu testosterono gamyba mažėja iš lėto. Moterims, kurioms prieš menopauzę buvo pašalintos kiaušidės, dažnai dingsta libido. Remiantis medicinos literatūros duomenimis, tokioms moterims gali padėti pakaitinė hormonų terapija.
Lytinis potraukis taip pat mažėja sergant depresija, vartojant įvairius vaistus, pvz.: nuo padidinto kraujospūdžio, antidepresantus; sergant sunkiomis ligomis, kurios veikia kraujotaką ar nervų funkciją, pvz.: vėžiu, cukriniu diabetu, inkstų ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, išsėtine skleroze, ir kt. Stresas darbe, atsakomybė šeimoje, rūpestis vaikais arba senstančiais tėvais, nusivylimas partneriu – visa tai turi įtakos lytinio gyvenimo kokybei. Tokiais atvejais pagelbėti gali įvairios atpalaiduojančios praktikos.
Daugiau nei pusė moterų, esančių menopauzėje ir postmenopauzėje, skundžiasi skausmingais lytiniais santykiais – dispareunija. Patirdamos stiprų skausmą, neretai jos iš viso atsisako turėti lytinius santykius. Šiais klimakteriniais laikotarpiais moters kūne vyksta keli procesai:
1) Mažėjant estrogenų kiekiui plonėja makšties gleivinė, ir makšties sienelės tampa mažiau elastingos.
2) Kinta normali makšties mikroflora, nes gleivinę dengiančio epitelio ląstelės vis mažiau sukaupia glikogeno.
3) Natūralūs makšties „gyventojai“ – pieno rūgšties bakterijos – vis mažiau glikogeno paverčia pieno rūgštimi, dėl ko sumažėja vidinės makšties terpės rūgštingumas ir išskyros tampa šarminės.
4) Susidarius palankioms sąlygoms daugintis patogeninėms bakterijoms ir grybeliams, makštyje labai sumažėja išskyrų, todėl makšties gleivinė tampa sausa ir trapi. Dėl visų šių veiksnių moterys jaučia makšties sausumą, niežulį, o kartais skausmą ar net deginimą.
Pats pirminis ir paprasčiausias būdas pagelbėti – naudoti pakankamą lubrikanto kiekį lytinių santykių metu arba vietinį estrogenų turintį preparatą: kremą, ovulę, žvakutę. Vis populiaresnės tampa hialurono rūgšties ar PRP injekcijos į makštį, kurių dėka atstatoma drėgmė ir makšties gleivinė pasidaro elastingesnė, pranyksta niežėjimas, skausmas. Jeigu skausmingų lytinių santykių priežastis yra makšties uždegimas, kerpligė ar psoriazė, moteriai skiriami antibiotikai ar hormonų turintys kremai, tepalai, PRP injekcijos.
Lytinio gyvenimo kokybę įtakoja ir skausmas, atsiradęs dėl nugaros, klubų problemų, gimdos slinkimas ir iškritimas, dirgliosios žarnos sindromas. Tokiu atveju turi būti gydomos pagrindinės priežastys. Jeigu skausmas santykių metu atsiranda dėl randų po operacijų, chemoterapijos ar švitinimo, rekomenduojama fizioterapija arba masažai.
Makšties sausumas yra labai dažnas reiškinys ir pasireiškia 70 proc. moterų po menopauzės. Neseniai atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 8 000 moterų, metu nustatyta, kad daugiau nei pusė apklaustųjų patyrė makšties sausumą po menopauzės, o 41 proc. teigė, kad dėl to seksas tapo skausmingas. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad 25 proc. moterų po menopauzės prarado seksualinį pasitikėjimą ir kad tiek moterims, tiek jų partneriams buvo sunku apie tai kalbėti. Kas gali padėti? Kaip anksčiau minėta, rekomenduojama vartoti lubrikantą, gelbsti vietiniai estrogenų turintys preparatai, hialurono rūgšties ar PRP injekcijos į makštį. Rekomenduojama vengti muilo, dušo želės, kremų, burbulinių vonių – visko, kas gali sukelti makšties dirginimą.
Moterų seksualinė disfunkcija yra daugialypė problema, jungianti biologinius, psichologinius ir tarpasmeninius veiksnius. Skatindami kalbėti apie šią problemą, padėsime daugeliui moterų ir pagerinsime jų gyvenimo kokybę.
Straipsnį parengė dr. Goda Jievaltienė.
Literatūra:
1. Camacho ME, Reyes-Ortiz CA. Sexual dysfunction in the elderly: age or disease? Int J Impot Res. 2005;17(suppl 1):S52–S56.
2. Addis IB, Van Den Eeden SK, Wassel-Fyr CL, et al. Sexual activity and function in middle-aged and older women. Obstet Gynecol. 2006;107:755–764.
3. American College of Obstetricians and Gynecologists Committee on Practice Bulletins-Gynecology. ACOG PRACTICE bulletin No. 119: Female sexual dysfunction. Obstet Gynecol. 2011;117:996–1007.
4. Levin RJ, Both S, Georgiadis J, Kukkonen T, Park K, Yang CC. The Physiology of Female Sexual Function and the Pathophysiology of Female Sexual Dysfunction (Committee 13A) J Sex Med. 2016;13:733–59.
5. Ambler DR, Bieber EJ, Diamond MP. Sexual Function in Elderly Women: A Review of Current Literature. Rev Obstet Gynecol. 2012; 5(1): 16–27.