KT - kompiuterinė tomografija - Affidea Lietuva

Kompiuterinė tomografija (KT) – radiologinės diagnostikos tyrimas, kurį atliekant naudojama jonizuojanti spinduliuotė. Tiriant kompiuteriniu tomografu gaunamas tiriamosios srities skersinio pjūvio dvimatis vaizdas. Esant būtinybei galima atlikti daugiaplanes ir trimates rekonstrukcijas. Atliekant tyrimą tiriamoji sritis skenuojama plonais sluoksniais, todėl gydytojas gali labai tiksliai nustatyti ligos židinį ir išplitimą.

1. Ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas saugus?

Kompiuterinė tomografija atliekama naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, todėl siunčiantis gydytojas turi įvertinti rizikos ir naudos santykį.

Šis tyrimas neturėtų būti atliekamas besilaukiančioms moterims, todėl būtina pranešti personalui, jei esate ar galite būti nėščia.

Taip pat, esant jautrumui jodo preparatams, prieš tyrimą būtina gydytojo alergologo konsultacija. Tikra alergija jodokontrastinėms medžiagoms (JKM) yra labai reta, todėl esant jodo alergijai, nebūtinai turite alergiją JKM.

2. Kada atliekamas kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas?

KT tyrimas dažniausiai naudojamas gydytojų specialistų, siekiant ištirti tam tikras patologijas. Labiausiai paplitusi galvos smegenų kompiuterinė tomografija.

3. Kiek laiko trunka kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas?

Tyrimo trukmė maždaug 15 minučių.

4. Ar reikia pasiruošti kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimui?

Tyrimo atlikimo kokybei daug įtakos turi paciento pasiruošimas. Jei pacientas bus nepakankamai ar netinkamai pasiruošęs tyrimui, jis gali būti nukeltas vėlesniam laikui, nes nepavyks jo atlikti tinkamai. Tad, labai svarbu tyrimui pasiruošti pagal šias instrukcijas:

MRT ir KT tyrimų pasiruošimo tvarka

Siekiant suteikti išsamią informaciją, kai kuriais atvejais gali būti paprašyta atsigerti vandens arba geriamojo kontrastinio preparato. Taip pat prieš procedūrą paprašys užpildyti specialią sutikimo tirtis formą.

Pasiruošimo instrukcijos šiems kompiuterinės tomografijos tyrimams:

KAKLO MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ / KRŪTINĖS LĄSTOS

  • Nevalgykite bent 2 val. prieš tyrimą;
  • Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.

SKRANDŽIO 

  • Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą;
  • Apie 0,5 – 1 l vandens reikės išgerti prieš pat tyrimą, atvykus į diagnostikos centrą;
  • Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.

PILVO ORGANŲ / DUBENS

  • Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą;
  • Prieš tyrimą išgerkite 0,5 – 1 l vandens;
  • Nesišlapinkite bent 1 val. prieš tyrimą;
  • Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus;
  • Iš vakaro arba kelias val. prieš tyrimą pasinaudokite mikroklizma (rekomenduos vaistinėje).

PILVO/DUBENS DĖL KIAUŠIDŽIŲ VĖŽIO (TLK kodas – C56) 

  • Nevalgykite ir negerkite bent 4 val. prieš tyrimą;
  • Atvykite į diagnostikos centrą bent 2 val. anksčiau, kadangi reikės prieš tyrimą išgerti apie 2 l specialaus kontrastinės medžiagos skysčio;
  • Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus;
  • Iš vakaro arba kelias val. prieš tyrimą pasinaudokite mikroklizma (rekomenduos vaistinėje).

ŽARNYNO 

  • Nevalgykite kieto ir sunkiai virškinamo maisto 24 val. iki tyrimo;
  • Kelias valandas prieš tyrimą gerkite daug skysčių (~2l);
  • Iš vakaro arba kelias val. prieš tyrimą pasinaudokite mikroklizma (rekomenduos vaistinėje);
  • Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.

ŽARNYNO DĖL DIVERTIKULITO ABSCESŲ / PSEUDOCISTŲ / ŽARNŲ NESANDARUMO (TLK kodas – K63; K57) 

  • Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą;
  • Atvykite į diagnostikos centrą bent 2 val. anksčiau, kadangi reikės prieš tyrimą išgerti apie 2 l specialaus kontrastinės medžiagos skysčio;
  • Į tyrimą atsineškite ne senesnius nei 3 mėn. kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatus.
  • Jei tiriamoji sritis nėra įtraukta į šiuos sąrašus, specialus pasiruošimas tyrimui nereikalingas.

INFORMACIJA APIE TYRIMĄ

  • Tyrimu siekiama įvertinti tiriamo organo (-ų) pakitimus, patvirtinti ar paneigti gydančio gydytojo įtariamą diagnozę.
  • Tyrimo metu paciento kūną veria dirbtinis magnetinis laukas ir radijo bangos, o speciali įranga fiksuoja tiriamosios srities vaizdus. Tyrimo metu visai nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė, taip pat netaikoma anestezija.
  • Tyrimo metu pacientas turi gulėti ir nejudėti, jis yra nuolat stebimas įstaigos darbuotojo. Tyrimo trukmė paprastai neviršija 60 minučių.
  • Pacientas, būdamas įstaigoje (prieš tyrimą, tyrimo metu ir po jo), privalo vykdyti visus įstaigos darbuotojo nurodymus.
  • Šalutinis tyrimo poveikis žmogaus organizmui nenustatytas, tačiau pastebėta, kad tyrimo metu gali iki 1 laipsnio pakilti kūno temperatūra (retais atvejais – paciento perkaitinimas, lokalūs nudegimai ar pan.). Tyrimo metu gali nežymiai padidėti kraujospūdis, svaigti galva, pykinti, atsirasti metalo skonis burnoje, nuovargis, padidėti prakaitavimas. Girdimi triukšmingi, nemalonūs garsai, ribota erdvė ir draudimas judėti gali sukelti diskomfortą ir susierzinimą.
  • Tyrimą pavojinga atlikti nėščiosioms (iki 19 nėštumo savaitės nėščiajai tyrimas gali būti atliktas tik tokiu atveju, jei įtariami sunkūs vaisiaus apsigimimai ir po to planuojama nėštumą nutraukti arba nėščiajai tyrimas yra būtinas dėl gyvybinių indikacijų), pacientams, turintiems inkstų ar kepenų nepakankamumą (tyrimo su kontrastine medžiaga), uždaro tipo įrangoje – pacientams, turintiems klaustrofobiją (uždarų erdvių baimę).
  • Tyrimai neatliekami pacientams, turintiems širdies defibriliatorių ir (ar) stimuliatorių, kitokius elektroninius medicininius implantus (diafragmos stimuliatorius, kochlearinius implantus), kurie nesuderinami su aparato magnetinio lauko galia. Tyrimai taip pat neatliekami pacientams, turintiems nemedicininės paskirties metalinių svetimkūnių (kulka, metalinė skeveldra ir pan.) įvairiose kūno vietose, jei nėra duomenų apie tokių svetimkūnių suderinamumą su tyrimu. Esant šioms kontraindikacijoms tyrimą atlikti yra itin pavojinga paciento sveikatai ir gyvybei.
  • Po tyrimo atlikimo teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka parengiamas tyrimo atsakymas.

INFORMACIJA APIE KONTRASTINĘ MEDŽIAGĄ

  • Tiriant tam tikras kūno sritis, ypač vidaus organus, naudotina kontrastinė medžiaga. Kontrastinė medžiaga reikalinga tam, kad tyrimas būtų išsamesnis ir tikslesnis, pvz., geriau būtų matoma tiriamoji sritis (organai, kraujagyslės, jų pakitimai ir pan.).
  • Kontrastinės medžiagos suleidimo procedūra atliekama laikantis aseptikos bei antiseptikos reikalavimų, dūrio vieta dezinfekuojama. Kontrastinės medžiagos suleidimo vietoje gali būti jaučiamas skausmas, trumpalaikis patinimas ar spaudimas, pakraujavimas į poodinius audinius, odos pigmentacijos pakitimai.
  • Kontrastinė medžiaga leidžiama į veną. Tyrimo metu ji gali būti suleista net ir tuo atveju, jeigu prieš tyrimą tokia galimybė buvo mažai tikėtina, pvz., tyrimo metu gaunami vaizdai yra neišsamūs, netikslūs, neryškūs ir pan. Dėl kontrastinės medžiagos suleidimo sprendžia tyrimą atliekančios įstaigos gydytojas radiologas.
  • Kontrastinė medžiaga naudojama laikantis visų gamintojo nurodymų. Kiekvienu konkrečiu atveju suleistinos kontrastinės medžiagos kiekį nustato įstaigos specialistai ir apie tai informuoja pacientą (paciento atstovą). Esant būtinybei, tyrimo metu gali būti suleistos papildomos kontrastinės medžiagos injekcijos.
  • Dėl kontrastinės medžiagos naudojimo pacientui gali pasireikšti inkstų funkcijos pablogėjimas. Serumo kreatinino tyrimų rezultatai padeda nustatyti, ar kontrastinės medžiagos suleidimas gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą. Nesant aktualių kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatų kontrastinės medžiagos naudojimas nerekomenduotinas.
  • Naudojant kontrastinę medžiagą taip pat gali pasireikšti alerginė reakcija (bėrimai, pykinimas-vėmimas, svaigimas, dusulys, nemalonus jausmas krūtinėje, širdies plakimas, alerginis šokas). Retais atvejais gali atsirasti odos pokyčių (patinimas, sukietėjimas, niežėjimas, deginimas, dėmės), dėmės akių junginėje, sąnarių sustingimas, galūnių judesių pasunkėjimas, raumenų silpnumas, skausmas sąnariuose, šonkauliuose ir pan. Tyrimo metu apie šiuos simptomus nedelsiant būtina pranešti tyrimą atliekančiam įstaigos specialistui, o jiems atsiradus vėliau – kreipkitės į gydantį gydytoją.
  • Tyrimai su kontrastine medžiaga neatliekami tais atvejais, kai kontrastinės medžiagos naudojimas tyrimo metu draudžiamas šios kontrastinės medžiagos gamintojo pateiktoje anotacijoje.

 

Registruotis tel.: 1811