Nuo ūžesio ausyse ar galvoje, vadinamo tinitu, kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Šis nemalonus simptomas gali lemti kitas problemas, pavyzdžiui, kelti nuovargį, tapti rimta kliūtimi bandant susikaupti ar užmigti. Daugeliui nelaimingųjų itin rūpi klausimas – kaip sau padėti?
Ūžesys ausyse – gana dažnas simptomas, kuris gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Šis sutrikimas ne tik lemia tam tikrą diskomfortą, bet ir gali stipriai sutrikdyti žmogaus kasdienybę. Deja, efektyvių vaistų nuo šio sutrikimo bent kol kas nėra. Tačiau medikai tikina, kad, išsiaiškinus problemos priežastį, tikrai galima palengvinti nemalonius simptomus, sumažinti galimus neigiamus padarinius. Beje, kai kurie, žinodami, kad sutrikimas nėra pavojingas sveikatai, su problema susigyvena ir apie ją netgi pamiršta.
Ošia jūra, čirškia žiogai…
Staiga atsiradęs garsas ausyje ar ausyse, kai jį lemia ne realus išorinis garsas, vadinamas ūžesiu (lot. tinnitus). Pasak gydytojos otorinolaringologės Julijos Mažeikaitės, tą girdimą garsą ausyse pacientai apibūdina labai įvairiai: vieni teigia girdintys cypimą, kiti – spengimą. „Būna netgi labai vaizdingų palyginimų nusakant girdimą nepageidaujamą garsą. Pavyzdžiui, žmogus sako girdintis žiogų čirškimą, jūros ošimą ar krintantį vandenį. Tačiau mes, medikai, visus šiuos tik pacientams girdimus garsus vadiname tiesiog ūžesiu, nes tai – subjektyvus simptomas, kurio išanalizuoti ir išmatuoti jokiais prietaisais negalime“, – aiškina pašnekovė ir priduria, kad mūsų aptariama problema nėra jau tokia reta – ūžesiui būdingi simptomai vargina apie 70 milijonų Europos gyventojų ir beveik 8 proc. visos žmonių populiacijos. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad ūžesį gali patirti tiek vaikai, tiek suaugusieji, tačiau rizika susidurti su šia problema išauga su amžiumi. „Lėtinis, užsitęsęs ūžesys dažniausiai vargina vyresnius nei 65 metų asmenis. Taip pat yra nustatyta, kad ūžesio ausyse problema statistiškai dažniau skundžiasi rūkantys asmenys ir vyrai“, – rizikos grupes įvardija otorinolaringologė.
Sumažina gyvenimo kokybę
J. Mažeikaitės teigimu, į ūžesį ausyse pacientai gali reaguoti skirtingai, tačiau užsitęsęs jis gali išties neigiamai paveikti žmogaus gerovę. Pasak medikės, kreipęsi į gydytojus ir išsiaiškinę, kad ūžesys nėra sukeltas pavojingos ligos, kai kurie žmonės su šiuo sutrikimu susigyvena, randa būdų jį palengvinti ir ilgainiui ima į jį nebekreipti dėmesio. Tačiau kitiems šis nuolat girdimas garsas gali tapti našta ir sukelti rimtų problemų, sunkinančių kasdienį gyvenimą.
„Nuolat girdimas garsas ausyse tikrai gali neigiamai paveikti žmogaus savijautą, nes jis trukdo kokybiškam poilsiui. Juk ūžesys ryškiausiai girdimas tyloje, nesant foninio triukšmo. Be to, šis nuolatinis dirgiklis gali kelti nuolatinį papildomą stresą, trukdyti susikaupti. Dėl šių ir panašių priežasčių pacientams gali išsivystyti depresija, kilti socialinės izoliacijos problema, nes asmuo, nuolatos girdintis ūžesį, neturi nė menkiausios tylos akimirkos, taip pat gali justi baimę, kad ūžesys sustiprės, pasidarys dar intensyvesnis. Beje, yra nustatytas ryšys tarp ūžesio ir nuotaikos sutrikimų bei nemigos, atsiradusios iki ūžesio. Tokius žmones ūžesys psichologiškai paveikia daug labiau“, – dėsto gydytoja.
Priežasčių – ne viena
Dėl kokių priežasčių gali būti girdimas ūžimas ausyje ar ausyse? Pati geriausia prognozė pacientui, pasak otorinolaringologės, kai nustatoma, kad ūžesį sukėlė sieros kamštis – pašalinus kamštį, išnyksta ir nemalonūs garsai, pagerėja klausa. Visgi specialistė pabrėžia, kad ūžesį gali lemti įvairūs kiti veiksniai.
„Atsiradęs ūžesys gali būti, pavyzdžiui, suprastėjusios klausos požymis. Jis būdingiausias vyresnio amžiaus žmonėms. Taip atsitinka dėl fiziologinių senėjimo procesų, kurie vyksta klausos organe. Taip pat ūžesys gali byloti apie kitus ausies pažeidimus, pavyzdžiui, cholesteatomą, otosklerozę. Tokiais atvejais pažeidimai vidurinėje ausyje lemia vidinės ausies, t. y. klausos nervo, pažeidimą, ir dėl to pradedamas girdėti ūžesys. Otorinolaringologai susiduria ir su ūžesiu, kurį sukelia paciento įveikti virusiniai ar bakteriniai uždegimai, pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimas, Laimo liga, meningitas. Beje, net smilkininio apatinio žandikaulio sąnario patologija ar tam tikros odontologinės ligos gali lemti ūžesį ausyse“, – aiškina J. Mažeikaitė.
Gydytoja pabrėžia, kad ūžesio kilmė yra daugialypė ir apima su klausos organais susijusias ir nesusijusias sistemas. Kai nėra realaus garso šaltinio (taip gali nutikti, pavyzdžiui, dėl tam tikrų kraujotakos pokyčių), laikoma, kad ūžesys yra sudėtinga centrinės ir periferinės kilmės mechanizmų sąveika. Mokslininkai teigia, kad tinitas atsiranda dėl padidėjusio neuronų aktyvumo ir sutrikusių neuronų aktyvumo slopinimo mechanizmų centrinėje nervų sistemoje. Yra daug ūžesio ausyse teorijų, o iš jų pagrįstos ir tos, kurios byloja, kad toks ūžesys gali kilti ir be klausos organo pažeidimo.
Veikia ir aplinka
Ūžesio ausyse priežastimi, pasak pašnekovės, gali tapti ir įvairūs žalojantys išorės veiksniai. „Tai gali būti stiprus garsas – sprogimas, šūvis, garsi muzika, kitaip tariant, kokia nors akustinė trauma. Tinitą gali sukelti ir vartojami vaistai, pavyzdžiui, skatinantys šlapimo skyrimąsi, antidepresantai, per didelė dozė vaistų nuo uždegimo, tam tikri antibiotikai bei chemoterapiniam vėžio gydymui skirti medikamentai. Be to, lėtinis nuovargis ir patiriamas stresas irgi gali sukelti ūžimą ausyse“, – vardija gydytoja.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad svarbu suprasti, jog ūžesys visų pirma yra simptomas, todėl jis būdingas somatinėms ligoms ir gali atsirasti dėl su klausos organais nesusijusių ligų, pavyzdžiui, padidėjusio arterinio kraujospūdžio, cukrinio diabeto, kai susiaurėja ir yra pažeidžiamos smulkiosios kraujagyslės (dėl to pablogėja kraujotaka vidinėje ausyje ir pažeidžiamas klausos organas). Dėl pakitusios kraujotakos atsiradęs pulsuojantis, ypač vienpusis, ūžesys turėtų kelti didesnį susirūpinimą, nes tai gali būti, pavyzdžiui, naviko ar arterioveninės fistulės padarinys. „Visgi pabrėžčiau, kad daugeliu atvejų ūžesys ausyse yra idiopatinis. Kitaip tariant, nenustatoma aiški jį sukėlusi priežastis“, – dėsto J. Mažeikaitė.
Užsitęsus – pas gydytoją
Neretai nežymiai sutrikus sveikatai esame linkę delsti, į gydytojus kreipiamės tik tuo atveju, kai diskomfortas tampa sunkiai pakenčiamas. Kada derėtų sunerimti patiriant ūžesį ausyse? Pasak otorinolaringologės, vienkartinis ir nuo kelių sekundžių iki keleto minučių trunkantis ūžesys dažniausiai nėra itin pavojingas, bet staiga jam vėl atsiradus ir kurį laiką išliekant reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta priežastis. Būtent tai lemia gydymo galimybes. „Ypač nereikėtų delsti, jei ūžesys – vienpusis ar lydimas tokių simptomų kaip ausies užgulimas, galvos svaigimas ar stiprus skausmas“, – pabrėžia pašnekovė.
pašnekovė. J. Mažeikaitės teigimu, dėl ūžesio ausyse reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Po pirminio vizito sprendžiama, ar reikia detaliau ištirti, ir pacientas siunčiamas konsultuotis su otorinolaringologu ar neurologu. „Otorinolaringologo kabinete surenkama detali anamnezė, siekiama išsiaiškinti ūžesio trukmę, intensyvumą, garso pobūdį, kitus simptomus, todėl labai svarbu, kad pacientai atliktų išsamią tik jiems vieniems girdimo garso analizę, nes tai gali labai padėti aiškinantis ūžesio priežastis. Taip pat gydytojas otorinolaringologas atlieka otoskopiją, prireikus įvertina ausų būgnelių judrumą, padaro kamertoninius testus ir sprendžia dėl audiologinio ir radiologinių tyrimų būtinybės“, – apie tai, ko galima tikėtis atėjus į gydytojo kabinetą, pasakoja specialistė.
Problemai spręsti – ne vaistai
Kokio gydymo gali sulaukti pacientas, kreipęsis pagalbos į specialistą? Pasak J. Mažeikaitės, vaistų, kurie efektyviai ir užtikrintai išgydytų tinitą, dar nėra, todėl pirmiausia susitelkiama į simptomų lengvinimą ir padarinių mažinimą. „Tačiau yra keletas svarbių patarimų, kurie gali būti naudingi pacientams, kamuojamiems ūžesio ausyse: reikia tausoti klausą, vengti didesnių nei 85 dB garsų, mat jie gali žaloti. Nereikėtų persistengti naudojant ausų kištukus, siekiant išvengti net nedidelių aplinkos garsų, nes tai, priešingai, gali netgi pabloginti ūžesio simptomus dėl tokiu būdu padidinto centrinės nervų sistemos dirglumo. Kadangi ūžesys išryškėja ir labiausiai girdimas tyloje, pacientams rekomenduojamos įvairios jo maskavimo priemonės, foninis triukšmas. Fone grojanti rami muzika, jūros ošimo ar lietaus garsai puikiai maskuoja ūžesį ausyse ir nukreipia nuo jo dėmesį“, – tvirtina pašnekovė.
Gydytoja pabrėžia, kad pacientams, kuriuos kartu su ūžesiu ausyse vargina ir suprastėjusi klausa, puikios priemonės yra klausos aparatai, mat juos nešiojant geriau girdima, o ūžesys tampa ne toks ryškus. Kodėl taip nutinka? Pasirodo, tokiu atveju (geriau girdint) smegenis pasiekia didesnis srautas išorinės informacijos, ją tenka apdoroti, ir taip smegenis labiau aktyvinant ūžesys susilpnėja, o kai kuriems netgi visai dingsta. Specialistė teigia, kad emocinės ir psichinės sveikatos stiprinimas bei gerinimas – taip pat įrodyta veiksminga priemonė kovojant su ūžesio ausyse problema, todėl pacientai, išbandę kognityvinę elgesio ar sąmoningumo ugdymo terapiją, pasiekia puikių rezultatų, lengvinančių simptomus.
Ausims reikia dėmesio
Nors apie tai dažnai nesusimąstome, ausų sveikata turime reguliariai rūpintis ir ją saugoti. Į kokius veiksnius svarbu atkreipti dėmesį? Ausų sveikata, pasak J. Mažeikaitės, visų pirma suprantama kaip sveikos, neskaudančios ir, žinoma, gerai girdinčios ausys, todėl dera tinkamai rūpintis ausų higiena. „Pirmiausia turime ne tik tinkamai prižiūrėti ausis, stengtis niekada jų nepažeisti valydami. Jokiu būdu negalima užgulus ausiai bandyti šalinti galbūt susidariusio sieros kamščio namuose. Tai gali sukelti dar rimtesnių padarinių, pavyzdžiui, ausies landos pažeidimą, uždegimą ar net būgnelio perforaciją (plyšimą), lydimą ne tik ūžesio, staigaus stipraus skausmo, bet ir galvos svaigimo“, – aiškina otorinolaringologė.
Lygiai taip pat reikia rūpintis klausos higiena, nes tai gali apsaugoti vidines ausis nuo pažaidos ir mūsų jau aptarto ūžesio bei klausos pablogėjimo. „Venkite didelio aplinkos triukšmo, nepamirškite garsą slopinančių apsauginių ausinių, ir ne tik šaudyklose, per sporto rungtynes ar gyvo garso koncertus, bet ir naudodami didelį triukšmą keliančius įtaisus buityje bei ūkyje, pavyzdžiui, žoliapjovę. Na, ir galiausiai raskite sveikų streso įveikimo būdų, nepamirškite kokybiško poilsio, nes tai taip pat prisideda prie ausų sveikatos“, – pataria gydytoja.
Straipsnį parengė Viktorija PETKEVIČIŪTĖ (Savaitraštis „Savaitė“)