Paskutiniu metu pastebima, kad įvairių virškinimo trakto susirgimų vis daugėja.
Kokie yra dažniausi virškinamojo trakto sutrikimai?
Vienas iš jų yra gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kuri blogina ne tik gyvenimo kokybę, bet ir negydoma gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų ateityje. Dažniausiai šios ligos atsiradimas ir progresavimas susijęs su netinkama mityba, ilgalaikiu stresu, žalingais įpročiais, nutukimu, taip pat gali atsirasti dėl susilpnėjusio apatinio stemplės rauko tonuso, susiformavusios diafragminės išvaržos. Dažniausiai pacientai kreipiasi į gastroenterologą, kai pajunta „deginimą“, skausmą skrandžio ar krūtinės srityje, „kąsnio“ pojūtį gerklėje, kiti gali jausti peršalimo simptomus primenančius simptomus – užsitęsusį kosulį, balso prikimimą, krenkštimą, gerklės skausmą. Laiku nustačius ligą ir paskyrus kiekvienam individualiai tinkamiausią gydymą, galima išvengti struktūrinių pakitimų stemplėje: erozijų, išopėjimų, kurių negydant susidaro palankios sąlygos vystytis stemplės susiaurėjimui, Bareto stemplei ir stemplės navikui. Todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas provokuoja simptomus ir pasistengti koreguoti gyvenimo būdą. Jei pasireiškia simptomai (sutrikęs rijimas, staigus svorio kritimas, mažakraujystė ir kt.) ir įtariami struktūriniai pakitimai, reikėtų nedelsti ir atlikti gastroskopiją.
Kauno Affidea klinikoje dirbama su pažangiausia japoniška, vieno patikimiausių pasaulyje gamintojo endoskopine įranga. Dirbdami su modernia endoskopine įranga galime diagnozuoti stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storosios žarnos erozijas, opas, uždegiminius pakitimus, polipus, navikus, atlikti biopsijas histologiniam ištyrimui, polipektomijas.
Kokiomis kitomis skrandžio problemomis skundžiasi pacientai?
Neretai pacientai skundžiasi ne tik GERL simptomais, bet ir nevirškinimu, pilvo pūtimu. Tokiais atvejais rekomenduoju pacientams papildomai atlikti tyrimą dėl Helicobacter pylori infekcijos. Nors sergamumas šia bakterija palaipsniui mažėja dėl pagerėjusių sanitarinių sąlygų, diagnostikos ir gydymo, tačiau reikia nepamiršti, kad negydant šios infekcijos, atsiranda lėtinis skrandžio uždegimas, vystosi opaligė ir net skrandžio vėžys.
Kauno Affidea klinikoje atliekamas serologinis antikūnų prieš H. pylori tyrimas, išmatų dėl H. pylori antigeno tyrimas, o endoskopinio tyrimo metu paėmus biopsiją, galime atlikti ureazės testą ar histologinį ištyrimą. Jei ureazės testas teigiamas iškart po procedūros galime paskirti reikalingą gydymą. Vyresnio amžiaus pacientų tarpe vis dažniau į gastroenterologą kreipiamasi dėl pakitusio tuštinimosi – vidurių užkietėjimo, besikaitaliojančio su viduriavimu, nevisiško išsituštinimo pojūčio, tuštinimosi su krauju, pilvo skausmų.
Kartais simptomai būna nespecifiniai ir pacientai atsiunčiami kitų gydytojų specialistų, kai stebima neaiškios kilmės geležies stokos anemija, apetito stoka, staigus svorio sumažėjimas nesilaikant dietų. Tokiais atvejais turime pagalvoti apie onkologinį susirgimą. Vienas jų – kolorektalinis vėžys, kuris yra labiausiai paplitęs virškinimo trakto organų navikas pasaulyje. Lietuvoje tai viena iš penkių dažniausiai pasitaikančių vėžio lokalizacijų. Šalyje kasmet užregistruojama apie 1400 naujų šios ligos atvejų, per metus nuo jos miršta daugiau, kaip 800 žmonių.
Neretai liga būna ir besimptomė, todėl diagnostika užtrunka. Tokiais atvejais svarbu atkreipti dėmesį į paciento rizikos veiksnius: mitybą, gyvenimo būdą, gretutines ligas, šeiminius susirgimus. Tyrimais įrodyta, jog kolorektalinis vėžys, palyginti su kitų lokalizacijų piktybiniais navikais, yra labiausiai susijęs su dieta ir gyvenimo būdu. O tai reiškia, kad mes patys galime imtis priemonių sumažinti kolorektalinio vėžio atsiradimo riziką. Kadangi šie navikai dažniausiai vystosi iš gerybinių storosios žarnos darinių – polipų, yra svarbi ankstyva priešvėžinių ligų diagnostika ir gydymas. Lietuvoje storosios žarnos vėžio programa taikoma 50–74 metų amžiaus pacientams, atliekant slapto kraujo išmatose testą.
Esant teigiamam atsakymui, pacientas šeimos gydytojo siunčiamas kolonoskopijos atlikimui, esant neigiamam atsakymui – testas atliekamas vieną kartą per du metus. Tačiau nepaisant atliekamos patikros programos, kolorektalinis vėžys vis dar išlieka dažna onkologine liga, todėl pasaulyje vis labiau diskutuojama apie šios patikros programos taikymą ir jaunesniems nei 50 metų pacientams, turintiems rizikos veiksnių.
Kaip atliekamos kolonoskopijos?
Kauno Affidea klinikoje kolonoskopijos atliekamos taikant intraveninę nejautrą. Atliekant kolonoskopiją esant reikalui paimama biopsija histologiniam ištyrimui, pagal indikacijas pašalinami polipai. Histologinį ištyrimą atlieka patyrę patologai. Šių tyrimų metu diagnozuojami ir įvairūs kiti susirgimai: uždegiminės žarnos ligos, mikroskopiniai storosios žarnos gleivinės pakitimai, hiperplastiniai polipai, adenomos, adenokarcinomos ir kt. Norint tiksliai nustatyti šiuos pakitimus kolonoskopijos metu, svarbu atkreipti dėmesį ir į tinkamą žarnyno paruošimą.
Kaip paruošti žarnyną kolonoskopijai?
Rekomenduoju likus trims dienoms iki tyrimo nevalgyti grūdų, sėklų, produktų, kuriuose jų yra, nevalgyti daržovių su žieve ir sėklomis. Nevartoti geležies preparatų, negerti spalvotų skysčių. Jei pacientas vartoja vaistus, koreguojančius kraujo krešėjimą, būtina su šeimos gydytoju ar tyrimą atliekančiu gastroenterologu – endoskopuotoju aptarti saugų šių vaistų nutraukimą prieš tyrimą.
Žarnyno paruošimui skirtą preparatą rekomenduojama išgerti padalintos dozės režimu, tai yra dalį dieną prieš tyrimą, o kitą dalį likus 6 valandoms iki kolonoskopijos pagal gydytojo nurodytą schemą. Svarbu suvartoti ne tik preparatą, bet ir gerti daug vandens. Jei bus taikoma intraveninė nejautra, rekomenduojama nebegerti skysčių likus 3 val. iki tyrimo. Dėl paciento saugumo po procedūros, į tyrimą būtina atvykti su lydinčiu asmeniu, nes po taikytos intraveninės nejautros pacientas dar keletą valandų gali jaustis apsvaigęs, nesiorientuoti aplinkoje.
Kadangi virškinimo trakto susirgimų daugėja nepaisant pacientų amžiaus, pajutus virškinimo trakto simptomus, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gastroenterologą detalesniam ištyrimui ir gydymui, kuris gali apsaugoti nuo rimtesnių susirgimų.
Atsakymus parengė gyd. gastroenterologė Evelina Ruibienė